Tie patys raudonų čerpių stogai, tie patys akmenys grindinyje. Net katedra primena Kauną. Aišku, mastelis didesnis, kalba kita, o ir alus pas mus skanesnis. Bet panašumų daug. Ir ne tik Senamiestyje.
Būriai jaunų žmonių, dešimtys aukštųjų mokyklų. Pasauliniai prekių ženklai. Gamyklos, cechai, IT ir logistikos centrai, verslo ir mokslo slėniai, aukščiausios klasės biurų pastatai. Apie kurį miestą kalbu? Aišku, Kauną.
Per pastaruosius metus Kauno regionas tapo Lietuvos pramonės centru. Atrodo, kad tą vardą jis išlaikys.
Neseniai Vokietijos automobilių komponentų pramonės milžinė „Continental“ paskelbė investuosianti 95 mln. eurų į naują gamyklą Kauno regione. Panašių planų turi kita vokiečių bendrovė „Hella“, gaminanti elektronikos komponentus automobilių pramonei. Kaip ir suomių kapitalo įmonė „PEIKKO Lietuva“, pranešusi apie 9 mln. eurų investicijas, greitųjų traukinių valdymo blokus ar detalės aviacijos pramonei gaminantis „Kitron“, plečiantis gamybos padalinį ir t. t.
O kur dar vienas po kito dygstantys verslo centrai: „Arka“, „Magnum“, „Kauno dokas“, „BLC 2“, „Renesansas“ ar „Karaliaus Mindaugo verslo centras“. Skaičiuojama, kad šiuo metu Kaune plėtojami 22 biurų projektai.
Prieš ketverius metus niekas net pasvajoti nedrįso, kad antras Lietuvos miestas padarys tokį investicijų spurtą.
Tačiau tai neįvyko per metus ar dvejus. Mano giliu įsitikinimu, pirminė prielaida šiam proveržiui – Kauno laisvoji ekonominė zona (LEZ). Būtent čia koncentruojasi stambiausios užsienio investicijos.
Žvilgtelėkime į istoriją. Pagrindas paklotas 1996–2000 m., kai Vyriausybės vairas buvo Tėvynės Sąjungos rankose. Griovius kasti, liaudiškai tariant, teko tuometinei Kauno apskrities viršininko administracijai, vadovaujamai Kazio Starkevičiaus.
Šiandien Kauno LEZ turime 12 pramonės, 8 logistikos, 5 elektronikos, 3 maisto ir farmacijos bei vieną energetikos įmonę.
Kodėl jos investuoja Kaune? Aišku, visų pirma sukurta infrastruktūra, mokestinės lengvatos. Nemažą darbą atliko ir „Investuok Lietuvoje“ kolektyvas. Tačiau vien tinkamų verslo sąlygų nepakanka.
Kalbantis su investuotojais, pirmiausia jie įvardina aukštos kvalifikacijos darbo jėgą. Jaunus profesionalus, kuriuos ruošia Kaune veikiančios aukštojo mokslo įstaigos. Antra, idealus susisiekimas tiek su Rytais, tiek su Vakarais: „Via Baltica“, „Rail Baltica“, sparčiausiai šalyje augantis Kauno oro uostas ir vos už dviejų valandų kelio esantis Klaipėdos uostas.
Po truputį tvarkosi ir pats miestas. Jame darosi malonu ne tik dirbti, bet ir gyventi, kurti šeimą. Nekilnojamo turto ekspertai sako, kad net vilniečiai čia perka butus.
Labai norisi tikėti, kad investicijų upė ir toliau tekės nenutrūkstančia srove. Tačiau turime savęs paklausti, ar jau padarėme viską ir galime ilsėtis? Ar tikrai pilnai išnaudojame sukurtą ar istoriškai susiklosčiusį potencialą?
Manau, kad pirmasis Kauno atgimimo etapas jau praėjo ir dabar pats laikas raitotis rankoves antram.
Aišku, galime pasidžiaugti rezultatais. Tačiau neužmikime ant laurų. Nes šiandien pasaulis kalba ne tik apie kelių tiesimą, parkų įrengimą ir net gi ne apie gamybą, pramonę, investicijas ir darbo jėgą. Šiandien pasaulis kalba apie ketvirtąją pramonės revoliuciją arba totalinę pramonės kompiuterizaciją. Ir tai ne kažkur ateityje. Tai šių dienų realybė.
Ar Kaunas tam pasiruošęs? Paironizuosiu vienu pavyzdžiu ir paklausiu, ar planuojant Mokslo muziejų Kaune nereikėtų verčiau pasvarstyti apie pasaulinio lygio laboratoriją. Nes muziejų mes turime ne vieną, kas iš to, kad jie merdi vieniši ir mažai telankomi. Stagnuojančių muziejų skaičiumi mes tikrai lenkiame Bavarijos sostinę.
Tačiau, kaip tikras kaunietis, esu tvirtai ant žemės stovintis optimistas.
Puikia suprantu, kad antrame pagal dydį Lietuvos mieste niekada nebebus nei Seimo, nei vyriausybės. Aišku, neduok, Dieve, karas.
Bet juk ir Miunchenas dydžiu nusileidžia Berlynui. Miunchene nėra ir nacionalinės valdžios koncentracijos. Tačiau tai nė kiek nesumenkina bavarų potencialo. Ne Berlyne, o būtent Miunchene sukoncentruota žymiausia Vokietijos pramonės dalis. Ne veltui sakoma: „yra Bavarija ir yra likusi Vokietija“.
Tikiu, kad netolimoje ateityje panašiai kalbėsime ir apie Kauną. Jau vien todėl, kad jis vienintelis iš didžiųjų šalies miestų turi aiškią viziją. Be to, esame įpratę viską pasidaryti patys, nelaukdami malonės iš kitų. Net ir iš sostinės. Jeigu reikės, pasistatysime ir stadioną.