Būtų viskas gerai, jei ne vienas skaičius – 869. Statistikos departamento duomenimis, nuo pandemijos paskelbimo pradžios tiek žmonių mirė daugiau negu per tą patį laikotarpį praėjusiais metais.
Kai bandžiau išsiaiškinti, gal tokį šuolį lėmė tai, jog visas dėmesys buvo sutelktas tik į Covid-19 susirgimus, išgirdau netikėtą atsakymą – tai bus galima nustatyti tik po trejų metų.
Taigi iš visų ligų yra privilegijuota tik viena – jos priežastis būtina išsiaiškinti tuoj pat, nedelsiant. Visų kitų ligų priežastis – nors nuo jų miršta kur kas daugiau nei nuo Covid-19 – palikta aiškintis statistikos mokslui.
Tad nėra ko stebėtis, jog vyriausias operacijų vadovas Aurelijus Veryga ignoruoja net Valstybės kontrolės rekomendacijas: kuo skubiau sudaryti specialią ekspertų komisiją nepageidaujamų įvykių priežastingumui nustatyti, Sveikatos apsaugos ministerijai pavesti vykdyti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, pacientų srautų stebėseną ir analizę.
Ir kam jam skubėti, jei jis yra ir taip apsvaigęs nuo savo „šlovės“, o per petį pagiriamai jam ploja dar ir žmogus iš Naisių, kuris „visada“ laimi visus rinkimus ir kuris „niekada“ nemeluoja.
Jiems nė motais, jog jų savigyros įkaitais tapo visi – tiek pacientai, tiek medikai. Kad sergantys ir gydantys ne privilegijuotas ligas jaučiasi antrarūšiai. Ir palikti likimo valiai. Kad žmogus gydymo paslaugos šiandien priverstas prašyti kaip išmaldos.
Ponai „nugalėtojai“ į tai numoja ranka. Juk ne veltui už skolintus milijardus prigamino tiek vienkartinių piniginių kapšelių, kuriuos dosniai išdalino prieš rinkimus.
Tuo labiau, kad ekonominiai rodikliai puikūs, nors akis bado dirbtiniu būdu „koroninėm“ pašalpom išauginta bedarbių armija viršijanti 200 tūkstančių.
O kad Lietuvos kapinėse buvo supilta 869-iais kauburiais daugiau, tai jiems tik – elementari statistika.