Jos sumanytojai pasišovė per du mėnesius surinkti 50 000 parašų ir padėti ant stalo savo preferencijose pasimetusiems mūsų seimūnams ir Vyriausybei. Nusibodo kalbėti apie tuos nelemtus 15,4 litro gryno alkoholio, kuriuos išgeria sulaukę 15 metų ir vyresni piliečiai, įskaitant nėščias moteris, ligonius, abstinentus ir senelius, nusibodo girtuoklių sukeltos autoavarijos, žudynės, nesibaigiančios alkoholinės psichozės, ir jų padariniai. Kiekvienam, turinčiam bent kiek sąžinės ir išminties, jau seniai tapo aišku, kad turime problemą, kurią reikia spręsti mokslu pagrįstomis priemonėmis. Jei tauta baigia prasigerti – mažinkime alkoholio prieinamumą, uždrauskime reklamą (kam reklamuoti prekę, dėl kurios sukeliamos žalos niekas nebesiginčija?), alkoholiniais gėrimais prekiaukime specializuotose parduotuvėse, juos parduodami asmenims, sulaukusiems bent 20-ies metų.
Grupė „Už blaivią” buvo įregistruota kovo 8 d. Tą pačią dieną – koks sutapimas! – žiniasklaidai buvo išplatintas Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos bei Lietuvos pramonininkų konfederacijos užsakytas tyrimas apie alkoholio suvartojimo skaičius. Pasirodo, bent 2,26 litro per metus pas mus išgeria turistai ir emigrantai, sunkvežimiais jį gabenantys iš Lietuvos! Nė žodžio apie mūsų pačių turistus ir emigrantus užsienyje – jie greičiausiai vien pienu ten gyvi… Dar ne viskas. Tie, kurie iki šiol nuolat ir sistemingai rūpinosi alkoholio biznio klestėjimu, staiga susinervino, kad ta nelemta alkoholio suvartojimo statistika, rodanti Lietuvos lyderiavimą Europoje ir pasaulyje, jau pradeda kenkti valstybės įvaizdžiui ir gali netgi atbaidyti atvykstančius turistus. „Kas norės vykti į šalį, kur pagal statistiką visi daug geria?”, – retoriškai teiraujasi ponia E. Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos direktorė. Na ką gi – už ką kovojote, tą ir iškovojote, ponai prisiekusieji lobistai.
Sakoma, kad melas būna bent trijų rūšių: paprastas, įžūlus ir statistika. Dar sakoma, kad tiesa virsta melu, kuomet be jokio loginio ryšio pateikiami atskiri duomenys, siekiant pailiustruoti kam nors naudingą išvestinę. Tą puikiai žino ir tuo naudojasi tie, kas siekdami savo tikslų, mėgsta pamanipuliuoti viešąja nuomone.
Irgi, matyt, tik sutapimo dėka, prieš kelias dienas televizijos eteryje iš Legalaus verslo aljanso atstovo lūpų nuskambėjo mintis, kad alkoholinių gėrimų pardavimai nuolat mažėja ir kad nuo 2007-ųjų metų tie pardavimai sumažėjo net ketvirtadaliu. O kodėl atstovas nepasakė, kiek gi žmonių išvyko iš Lietuvos nuo tų 2007-ųjų? Toje pačioje laidoje kitas laisvosios rinkos adeptas dėstė, kad „šešėlinės rinkos mažėjimas nėra amžinas” ir jei kažkas stipriai užreguliuotų tą rinką (alkoholio), tai šešėlis vėl pradėtų iš esmės augti. Tikrai svarus, moksliniais tyrimais pagrįstas argumentas.
Liaudies išmintis sako: „Pas ką nerasi šnapso? Pas girtuoklį”. Jokios alkoholio prieinamumo ribojimo priemonės nesutrukdys statistiniam lietuviui nusipirkti alkoholio tiek, kiek jam reikia, o dar ir pasidėti atsargai. Statistiniam girtuokliui šios priemonės išties nepadės. Užtat jos padės mūsų vaikams ir jaunimui augti blaivumą puoselėjančioje kultūroje.