Kreiptasi buvo dėl nuo 2016-01-01 įsigaliojusios naujos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.101 straipsnio redakcijos, pagal kurią kasmet turės būti peržiūrima neveiksniais teismo pripažintų asmenų būklė, nes neveiksniais pripažintų asmenų globėjai Seimo narei išsakė susirūpinimą, kad jiems vėl teks atlikti sudėtingą asmens pripažinimo neveiksniu procedūrą.
Tai palies apie 7 tūkstančius asmenų, kuriuos teismas yra pripažinęs neveiksniais. Naujoji tvarka galios ir neterminuotą neveiksnumą turintiems asmenims.
Kad asmuo būtų pripažintas neveiksniu, globėjams vėl teks kreiptis į teismą, todėl prieš tai savo gyvenamos vietovės savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui globėjui reikės pateikti prašymą, kad būtų atliekamas jo globojamo asmens būklės peržiūrėjimas ir pateikiama išvada. Socialinis darbuotojas, gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus pavedimą, atliks asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus vertinimą, užpildydamas pluoštą dokumentų, bei per 60 dienų pateiks išvadą.
Taip pat turės būti pateikta sveikatos priežiūros įstaigos pažyma ir kiti reikalingi dokumentai. Jei teks kreiptis į Centrinę hipoteką, tai savivaldybės administracija ar globėjas už vienos bylos medžiagos parengimą turės sumokėti apie 114 eurų.
Pagal nuo 2016-01-01 įsigaliojusius teisės aktus kiekvienoje savivaldybėje jau turi būti savivaldybės tarybos sprendimu sudaryta nepriklausoma Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisija, kuri peržiūrės neveiksnaus tam tikroje srityje asmens būklę ir priims sprendimą dėl tikslingumo kreiptis į teismą, kad teismo sprendimu asmuo vėl būtų pripažintas (nepripažintas) neveiksniu tam tikroje srityje. Darbo turės visi.
Toks sudėtingas procesas tampa tikru iššūkiu nemažam skaičiui asmenų, kurie į jį įtraukiami – globėjams ir globojamiems asmenims, socialiniams darbuotojams, savivaldybės administracijos specialistams, medikams, Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijos nariams, juristams ir advokatams, kurių pagalbos gali reikėti globėjui ar savivaldybei, besikreipiant į teismą. Šiuo metu savivaldybės jau renka prašymus dėl neveiksnių asmenų būklės vertinimo atlikimo ir išvados pateikimo.
Civilinio kodekso pakeitimą sąlygojo Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos kilnus tikslas skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis žmogaus laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų orumui ir jų lygų dalyvavimą visose visuomenės gyvenimo srityse. Valstybės Konvencijos narės turi užtikrinti, kad visos priemonės, susijusios su veiksnumo įgyvendinimu, būtų orientuotos į veiksmingų garantijų suteikimą ir kad būtų siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimui, todėl vykdant veiksnumo įgyvendinimo priemones, turėtų būti paisoma asmens teisių, valios ir pageidavimų.
Tačiau dėl asmens pripažinimo neveiksniu ir jo būklės peržiūrėjimo neturi būti įnešta tiek daug neaiškumo, kuris reikalauja ne tik laiko sąnaudų, bet ir lėšų, todėl pasiūliau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai konsultuotis su tą darbą vykdyti paskirtais savivaldybių specialistais ir svarstyti galimybę, kaip patobulinti ministro įsakymu nustatytą tvarką bei palengvinti globėjų rūpesčius, neužkraunant biurokratinės naštos ant jų ir globojamų neveiksniais pripažintų asmenų.