R. Burokas. Ko reikia Lietuvos gyventojams, kad pasijustų laimingesni?

Statistika rodo ir patys matome, kad per 26 nepriklausomybės metus Lietuvoje daug kas pasikeitė: augo pragyvenimo lygis, didėjo gyventojų pajamos, kūrėsi naujos, modernios verslo įmonės ir gerai apmokamos darbo vietos, didėjo vidutinė gyvenimo trukmė, plėtėsi socialinės ir sveikatos paslaugos, gerėjo žmonių gyvenimo kokybė.

Tapome Europos Sąjungos ir NATO nariais, atsivėrė sienos, grįžome į Vakarų pasaulį visaverčiais nariais.

Bet sociologų atlikti tyrimai rodo, kad lietuvių laimės pojūtis beveik nesikeitė arba keitėsi mažai. Augant gyventojų pajamoms ir perkamajai galiai, Lietuvoje dar jaučiame nepasitenkinimą, prastą psichologinį klimatą. Tai liudija statistika: savižudybių skaičius, gyventojų emigracija, smurtas artimoje aplinkoje, alkoholio vartojimas, patyčios mokyklose ir t. t. Deja, kol kas labiau garsėjame kaip nelaimingų ir linkusių žudytis žmonių tauta.

Mes ir patys, pavyzdžiui, pastebime, kad grįždami namo po apsilankymo Ispanijoje, Danijoje ar Norvegijoje labai greitai lietuviškai „surūgstame“, kai tik atsiduriame įprastoje aplinkoje.

Kokie veiksniai lemia mūsų pesimizmą? Privalome, padedami mokslininkų, psichologų, sociologų įvardinti konkrečias šių problemų priežastis, jas išsiaiškinti, diskutuoti su visomis suinteresuotomis grupėmis, parengti ir priimti sprendimus, kurie yra būtini kuriant ambicingą ateities Lietuvą.

Kaip atskleidė Užsienių reikalų ministerijos užsakymu atliktas tyrimas, lietuvius sugrįžti į Lietuvą paskatintų čia pasikeitęs psichologinis klimatas, padidėjusi tolerancija, pagarba žmogui, galimybės realizuoti savo gebėjimus. Reikšmingas veiksnys žmogui yra tikėjimas, jog užtenka asmeninių pastangų, kad būtų galima pasiekti savo tikslus ir įgyvendinti planus. Žmonių nuotaikas ir motyvaciją smarkiai veikia ir darbdavių požiūrio į darbuotojus pokyčiai.

Jų labai laukiama Lietuvoje

Ekonominis augimas ir aukštas darbo užmokestis emigrantams jau nebėra pirmoje vietoje esantis gerovės veiksnys, skatinantis žmones sugrįžti. Tik sąlygų visuma gali pagerinti psichologinį klimatą mūsų šalyje: labai aiškios priemonės, stabdančios patyčias mokyklose, darbovietėse; didesnis valstybės rūpestis jaunomis šeimomis, auginančiomis vaikus; didesnis dėmesys pagyvenusiems žmonėms (sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, globos paslaugų kokybės gerinimas); didesnis rūpestis silpniausiais mūsų visuomenės nariais.

Visuomenė yra tiek stipri, kiek yra stipri pati silpniausia jos grandis. Turime tas grandis dar kartą įvardinti ir nustatyti mūsų prioritetus. Kaip atskleidė ir prieš keletą dienų atlikta apklausa „Žinių radijo“ internetinėje svetainėje, kurioje net 49 procentų klausytojų atsakė, kad didžiausia grėsmė Lietuvai yra ne terorizmas, ne grėsmė ir Rytų, bet didžiausia grėsme Lietuvai įvardinta didelė socialinė atskirtis. Todėl būtina priimti sprendimus, mažinančius socialinę atskirtį, gerinančius psichologinį klimatą, nes jei to nepadarysime dabar, ateityje susidursime su dar didesnėmis šių sprendimų nepriėmimo pasekmėmis.

Jaunosios kartos atstovai, kurių asmenybės ir vertybės formavosi jau nepriklausomoje Lietuvoje, kurie augo demokratiškoje ir atviroje visuomenėje, ateina į visuomeninę veiklą, verslą, politiką, kultūrą, švietimą, efektyviai vadovauja valstybės valdomoms įmonėms ir įstaigoms, kuria sėkmingus tarptautinius verslus ir jiems vadovauja. Ši jaunoji politikų karta pirmiausia gali pasiūlyti naują toną mūsų dar jaunai demokratijai, savo atviru požiūriu ir vertybėmis įdiegti naują kokybę į politiką, į visuomeninį gyvenimą, į darbo ir šeimos santykius. Šios kartos darbas ir būtų kurti geresnę Lietuvą, formuoti tą psichologinį klimatą, kuriame visi galėtų jaustis laimingesni, sėkmingesni, ne taip pesimistiškai nusiteikę.

Žmogaus studijų centras su partneriais nuo 2008 metų kasmet atlieka reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą, kurio rezultatai leidžia išskirti kai kuriuos svarbius psichologinę gerovę lemiančius veiksnius. Jų išvados gali tapti pagrindu kuriant laimingesnę Lietuvą. Jaunieji socialdemokratai mato bendras psichologinio klimato tendencijas, todėl kreipiasi į specialistus, kurie atlieka apklausas, analizes ir gerai žino situaciją, kad padėtų suprasti, įvertinti veiksnius, kurie daro įtaką tokiai padėčiai. Pakeisti psichologinį klimatą įmanoma keičiant veiksnius, kuriuos įvardija specialistai.
Keturi šimtai jaunų žmonių iš visos Lietuvos balandžio 2 d. Kaune diskutuos apie tai, ką mes, jauni ir ambicingi, privalome padaryti, kokius sprendimus priimti, kad Lietuvoje būtų geriau gyventi, siekti išsilavinimo, kurti šeimą, auginti vaikus, kurti verslą, dirbti ir uždirbti bei jaustis laimingais.