Šios kompanijos, kuri už vairo “įpūtė” daugiau kaip vieną promilę, sukeltas pavojus aplinkiniams prilygsta beždžionės su kalašnikovu rankose keliamam pavojui, o kiekvienas girtas idiotas už vairo prilygsta potencialiam žudikui su užtaisytu ginklu rankose. Greta šių rezonansą sukėlusių ir “retai geriu, iš tikro, dėl to taip ir atsitiko” beždžionių už vairo į eilę stojasi po keliolika nesulaikytų, išsisukusių ir praslydusių.
Prieš kiekvienus rinkimus prasideda Seime prasideda kovos su alkoholiu imitacija. Imitacija – todėl, kad kiekvienąkart politikų pateikti nauji siūlymai sujudina alkoholio gamintojų ar pardavėjų lobistus. Šie pabėgioja po Seimą, o Tautos atstovai išrašinėja leidimus alkoholio degalinių darbuotojams – leisti piketuoti Seimo koridoriuose.
Mažų mažiausiai ciniškai atrodo „Sauridos“ degalinėse įrėmintos nuotraukos politikų, kurie palaikė draudimą prekiauti degalinėse alkoholiniais gėrimais. Argumentai: uždaromos parduotuvės, nes jų veikla taps nuostolinga (suprask, alkoholio pardavimas yra pagrindinis degalinių pelno šaltinis); nebus galimybės pasinaudoti degalinės patalpomis nelaimės atveju ir gamtiniai reikalai bus atliekami viešuosiuose tualetuose, kurių yra per mažai. Galima pagalvoti, kad paprastai į „Sauridos“ degalinėse žmonės sustoja tik nelaimės atveju arba gamtinių reikalų atlikti.
Į nelaimų statistiką reikėtų pažvelgti rimčiau. Praėjusiais metais dėl alkoholio vartojimo mirė 758 žmonės. 2014 m. nuo nelaimingų atsitikimų darbe nukentėjo 41 neblaivus ir apsvaigęs asmuo, iš kurių 10 žuvo. 2014 m. 11,5 tūkst., arba ketvirtadalį, ištirtų nusikalstamų veikų padarė neblaivūs asmenys. 2014 m. užregistruoti 509 kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės, t. y. kas šeštą užregistruotą įvykį sukėlė neblaivus asmuo. Juose žuvo 104, buvo sužeistas 891 žmogus. Dėl kas antro neblaivių asmenų sukelto kelių eismo įvykio buvo kalti neblaivūs vairuotojai. Dėl jų kaltės pernai žuvo 45 ir buvo sužeisti 408 žmonės. 2014 m. pabaigoje savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje buvo 4,6 tūkst. girtaujančių šeimų. Alkoholio vartojimas Lietuvoje taip pat yra vienas svarbiausių savižudybių rizikos veiksnių.
Visa tai ne vien vartojusių alkoholį nelaimės. Už kiekvieno skaičiaus - prarastas darbas, skausmas, mirtys, kenčiantys šeimos nariai, sulaužyti vaikų likimai. Kiekviena ši istorija yra tokia pati tragedija, kurios liudininkais mes tapome Širvintose, kur girtas vairuotojas neseniai sužalojo du paauglius, vieną jų mirtinai, Kražiuose, kur vietinis degradavęs alkoholikas nužudė keturias moteris.
Šių nuskriaustų žmonių lobistai neorganizuoja viešųjų ryšių akcijų Seime, nekabina alkoholį pardavusių ar sėsti prie vairo leidusių asmenų nuotraukų laidojimo namuose. Nepateikia analizių apie nesumokėtus mokesčius ar nesukurtas darbo vietas, nes tai būtų lygiai taip pat ciniška, kaip ir degalinėse iškabintos politikų nuotraukos ar per prievartą darbdavių suvaryti “piketuotojai” Seimo rūmuose.
Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija savo naujausioje ataskaitoje pateikė statistiką, kurioje Lietuva pirmauja – per metus vienam žmogui tenka maždaug 14 litrų alkoholio (į ataskaitą nėra įtrauktas „šešėlinio“, t.y. kontrabandinio alkoholio arba miške virto “samagono” suvartojimas). Lietuva niekada sistemingai ir kryptingai nesprendė alkoholio vartojimo problemos, o lobistų ir verslo interesams nesubegantys atsispirti politikai imituodami kovą su alkoholiu susitikinėja su šio pinigingo sektoriaus atstovais, svarsto, sprendžia savo pačių sukurtą problemą“.
Daug nereikia, kad būtų priimti reikalingi sprendimai. Užtenka pasinaudoti šalių, kurios sėkmingai išsprendė šią problemą patirtimi (LRS Parlamentinių tyrimų departamento duomenys), kuri yra paprasta – (1) mažinamas prieinamumas ir (2) keičiamas visuomenės požiūris.
Norvegija.
Alkoholio reklama yra draudžiama. Taip pat draudžiama reklama kitų produktų, turinčių tą patį prekės ženklą ar skiriamąjį ženklą, kaip ir gėrimai, kuriuose etilo alkoholis sudaro daugiau kaip 2,5% tūrio (pvz. Lietuvoje meistriškai reklamuoja “Švyturio” gira). Bet kuris asmuo, kuris tyčia ar netyčia pažeidžia įstatymo normas, gali būti nubaustas bauda arba laisvės atėmimu iki 6 mėn. Jei pažeidimas ypač sunkus, baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki 2 metų.
Pagal įstatymą valstybinei “Vinmonopolet” priklauso monopolija prekiauti stipresniais negu 4,75% alkoholiniais gėrimais (distiliuotu alkoholiu, vynu ir stipriu alumi). “Vinmonopolet” parduotuvės gali dirbti: darbo dienomis - 8:30-18:00 val., šeštadienį ir prieš valstybines šventes – iki 15 val. Socialinių reikalų ministerija gali darbo laiką apriboti – leisti pardavinėti alkoholį tik darbo dienomis. Šios parduotuvės negali dirbti ilgiau už kitas parduotuves, pardavinėjančias alkoholinius gėrimus savivaldybės teritorijoje. Stipresnius nei 2,5 procentų alkoholinius gėrimus parduodančios parduotuvės gali dirbti: darbo dienomis - 8:30-18:00 val., šeštadienį ir prieš valstybines šventes – iki 15 val.
Suomija.
Draudžiama reklamuoti, netiesiogiai reklamuoti ar kitaip skatinti stiprių alkoholinių gėrimų pardavimą. Silpnų alkoholinių gėrimų ir gėrimų, turinčių mažiausiai 1,2% tūrio etilo alkoholio, reklama, netiesioginė reklama ir kitas pardavimo skatinimas draudžiamas, jei nukreiptas į nepilnamečius.
Alkoholiniai gėrimai negali būti parduodami mažmeninės prekybos parduotuvėse ar parduotuvėse alkoholiniams gėrimams: asmenims, neturintiems 20 metų; tačiau silpni alkoholiniai gėrimai gali būti parduodami asmenims, kuriems suėję 18 metų ir daugiau. Pagal Alkoholio įstatymą, stipresniais negu 4,7% alkoholiniais gėrimais turi teisę prekiauti tik valstybės valdoma bendrovė “Alko”, pavaldi Sveikatos ir socialinių reikalų ministerijai. “Alko” parduotuvės dirba pirmadieniais – penktadieniais nuo 9 ik 18 arba iki 20 val., šeštadieniais nuo 9 iki 16 arba 18 valandos. Šios parduotuvė nedirba sekmadieniais, per religines šventes, taip pat yra nustatytas jų darbo laikas prieššventinėmis ir kitomis šventinėmis dienomis.
Švedija.
Pagal Alkoholio įstatymą gėrimai, kuriuose yra daugiau nei 2,25% alkoholio (alus – daugiau nei 3,5 proc.), gali būti parduodami tik valstybinės bendrovės “Systembolaget” parduotuvėse. Jos gali dirbti pirmadienį – penktadienį nuo 10 iki 20 valandos (dažniausiai dirba nuo 10 iki 18 valandos, išskyrus antradienį – nuo 10 iki 19 valandos), o šeštadienį nuo 10 iki 15 valandos (dažniausiai dirba nuo 10 iki 14 valandos). Sekmadieniais šios parduotuvės nedirba.
Kai kuriose Skandinavijos valstybėse iki alkoholinių gėrimų parduotuvės tenka važiuoti šimtą ar ir daugiau kilometrų. Gal ir atrodo perlenkta lazda, bet šios šalys ne veltui ėmėsi drastiškų priemonių. Alkoholio vartojimo statistika iki tol buvo ne ką šviesesnė už dabartinę Lietuvos. Šios šalys iš esmės sprendė alkoholio problemą, o ne imitavo kovą prieš jo vartojimą. Kiek lauks Lietuva?