R. J. Dagys. Aritmetikos pamokėlė „Sodrą“ pertvarkantiems valdantiesiems

Valdančioji koalicija mėgina raminti pensininkus, kad Vyriausybės pateiktą socialinį modelį galima pataisyti. Bet ar tikrai? Pamėginkime paskaičiuoti kartu – plikais skaičiais, be jokių asmeninių išvedžiojimų, panašiai kaip gerbdami savo žmones daro taip mūsų kairiųjų mėgiami skandinavai.

Tam, kad nereikėtų gromuluoti milijonų eurų, naudokime vidutinį mėnesinį darbo užmokestį (VMDU), kurį gauna darbuotojai. Tai leis nesivarginti vertinant infliaciją ir palengvins skaičiavimus mūsų pensininkams, pensijas lyginantiems su kitų gaunamu atlyginimu.

Priminsiu, kad pateikto modelio pensijų indeksavimo tikslas yra ne pensijų didinimas, ko daugelis tikisi, bet socialinio draudimo įmokų ir išmokų subalansavimas. Vadinasi, siekiama, kad išmokoms būtų skiriama ne daugiau nei mokesčiais surenkama lėšų į „Sodros“ biudžetą. Skaičiavimas, kurį rasite, paremtas oficialiai Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui (SRDK) pateikta informacija, kurią Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dabar mėgina šiek tiek pagražinti.

Pagal socialinio modelio siūlomą pensijų reformą „Sodra“ per metus turėtų išdalinti tiek, kiek tais metais surinko iš dirbančiųjų, o pensininkai gautų savo „pyrago dalį“ priklausomai nuo to, kiek ilgai dirbo ir kiek uždirbo.

2016 m. vienam pensininkui teks 1,97 dirbantysis, mokantis „Sodros“ mokesčius. Tam, kad išmokėtume vieną eurą, darbdaviui kartu su pačiu darbuotoju reikia į „Sodros“ biudžetą sumokėti apie 0,31 Eur, t. y. 31 proc. reikalingo euro. Vadinasi, už vieną dirbantįjį nuo algos (1 VMDU) į „Sodrą“ perves 0,31 VMDU, o nuo 1,97 dirbančiųjų – 0,61 VMDU. Bet ne visi iš šių pinigų keliaus tam senatvės pensininkui – juk „Sodros“ mokestis skiriamas ir kitoms draudimo rūšims (motinystės išmokoms, „biuleteniams“, nedarbo, nelaimingų atsitikimų draudimui, neįgaliųjų pensijoms).

Pagal patvirtintą 2016 m. „Sodros“ biudžetą senatvės pensijoms, gaunamoms iš „Sodros“, skiriami apie 55 proc. per „Sodros“ mokesčius surinktų pinigų. Todėl pensininkas turėtų gauti 0,35 VMDU (0,61 (VMDU) x 55 (proc.)), t.y. pensija sudaro apie 34 proc., lyginant su „ant popieriaus“ gaunama alga. Tą patį panašiai suskaičiuoja ir patys reformos autoriai.

Dar 2011 m. Seimas nurodė Vyriausybei pateikti įstatymo projektus, kurie bazinės „Sodros“ pensijos dalies, mokamos visiems turintiems teisę į pensiją, finansavimą numatytų iš valstybės biudžeto, o senatvės pensijas palaipsniui keltų iki 40 proc., lyginant su VMDU. Tai būtų padidinę „dalinamo pyrago“ dalį pensijoms, dėl ko jau dabar pensijos būtų didesnės.

Vietoj to, kad padarytų tai, dėl ko apsidžiaugtų tikriausiai kiekvienas pensininkas, Vyriausybė visą šią Seimo kadenciją kurpė ir pagaliau sukurpė socialinį modelį. Ką jis žada? Nežada jokių Vakarų šalių ekonomikoms būdingų papildomų mokesčių dideliam pelnui ar turtui, kurie galėtų padengti bazinę pensiją.

Už tai žada mažinti „Sodros“ mokestį ir tą sumažėjimą kompensuoti bei bazinę pensiją finansuoti valstybės biudžeto lėšomis, jeigu augant ekonomikai tam dar liks lėšų biudžete. Finansų ministras svarstymo SRDK metu į klausimą, kiek papildomų lėšų pareikalaus sveikatos apsauga visuomenės senėjimo sąlygomis, kuriomis dabar gyvename, atsakė, kad jis yra skaitęs straipsnį, kuriame parašyta, kad senstančioje visuomenėje nebus daugiau sergančiųjų. Ministrui nepritaria Pasaulio Bankas, kuris prognozuoja, kad iki 2050 m. lėšų poreikis sveikatos apsaugai bus kone dvigubai didesnis. Dabar jau turbūt absoliuti mūsų dauguma supranta, kad ministras arba skaitė ne straipsnį, arba ne iki galo susigaudo sveikatos apsaugoje.

Viską susumavus, papildomų įplaukų į esamą ir būsimą „Sodros“ biudžetą realiai gaunasi... nulis! Tai nėra apgalvota strategija sparčiai senstančiai Lietuvos visuomenei.

Kas mūsų pensininkų laukia, tarkime, 2035 metais? Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, tuo metu vienam pensininkui teks 1,17 „Sodros“ mokesčius mokantis dirbantysis. Atlikus analogiškus skaičiavimus išeina, kad „Sodros“ senatvės pensija bus 0,21 VMDU, t.y. 38 proc. santykinai mažiau nei dabar!

Kas galėtų pagerinti liūdną ateitį, kai valdantieji niekaip nenori apmokestinti turto pajamų ir taip finansuoti bazinę pensiją? Dar didesnis pensinio amžiaus ilginimas (socialiniame modelyje numatytas automatinis jo didinimas)? Ar graikų nesėkmingai derybose su ES naudoti argumentai: didesnis užimtumas ateityje ar efektyvesnis mokesčių administravimas? O gal kviesime naujus imigrantus, kad jie uždirbtų senatvės pensijas mūsų žmonėms? Bet norint išlaikyti 2016 m. pensijų lygį iki 2035 m. tektų pasikviesti apie 450 tūkst. žmonių su sąlyga, kad kiekvienas iš jų dirbs. Kuriuo iš šių kelių tobulindami socialinį modelį Seime valdantieji išdrįs žiūrėti pensininkams į akis?

Bijau, kad, atsižvelgiant į Vyriausybės tempus, greičiau dar daugiau būsimųjų pensininkų „pakels sparnus“ į užsienį užsidirbti pensijų nei mūsų valdantieji išmoks elementarios aritmetikos.