Svarstoma, kad yra daug sisteminių bėdų, kad reikia pokyčių. Tikrai reikia. Tuo labiau krašto apsaugoje, kur dėl agresyvios politikos iš Rytų skiriami dideli pinigai ir įsigijimų ateityje bus daug.
Bet aš noriu pakalbėti apie esminį reikalą. Pati geriausia sistema bus apeita, jei tie, kas nori pasipelnyti, žinos, kad „viršuje“ dega žalia šviesa. Krašto apsaugoje – deja, taip pat.
Lėšų švaistymas – ne naujiena socialdemokratų valdomame KAM
Kai 2008 metais atėjau į ministeriją, radau didžiulį pinigų švaistymą. Sistemos atsakingos tarnybos davė situacijos apžvalgą, dėjo ant stalo faktus. Visos gijos vedė „į viršų“. Ypač nemaloni situacija buvo Afganistano Provincijos atkūrimo grupės vykdomuose viešuosiuose pirkimuose. Ten visiškai karaliavo buvusio sovietinio karininko uzbeko valdomos įmonės ir net abejotinos reputacijos bankelis.
Tokiam keistam bankui tuometinio vado taip pat iš tos pačios sovietinės armijos, generolo Valdo Tutkaus vadovaujama Kariuomenė buvo patikėjusi operacijai skirtus pinigus. Visa tai vyko, kai ministerijai vadovavo Juozas Olekas. Pinigus įmerkus negrįžtamai, teko kreiptis į Prokuratūrą. Apie tai informavau visuomenę, tuometinį Prezidentą Valdą Adamkų, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Teko daug dirbti su AOTD (karinė žvalgyba), kad išsiaiškinčiau visus neskaidrumų ryšius.
Krašto apsaugos ministras turi visus įrankius kontrolei, įskaitant ir AOTD
Akivaizdu, kad svarbiausia – sąžiningi žmonės aplinkui ministrą ir ten, kur vyksta pirkimų planavimai ir patys pirkimai.
Verslas turi savo planus ir siekia, kad jų planai taptų ministerijų planais. Todėl svarbiausia yra, kad politinis lygmuo turėtų stiprų vertybinį stuburą ir savo skaidrius viešai žinomus planus. Dar svarbiau – krištolo skaidrumo žmonės atsakingiausiose viešųjų pirkimų taškuose. Skirdamas pareigūnus ministras neturi rentgeno ar kokio magnetinio rezonanso. Privalo labai atidžiai išnagrinėti reputaciją, kliautis atitinkamų tarnybų duomenimis. Tačiau paskyrimu viskas tik prasideda. Reikia nuolatinio dėmesio. Čia ministras kontrolei taip pat turi visus reikalingus įrankius.
Krašto apsaugos ministras pagal dabar galiojančius įstatymus yra vienintelis sistemos biudžeto asignavimų valdytojas. Jis turi svertų bet kuriame etape įsikišti ir nutraukti bet kurį pirkimą, veikdamas per ministerijos Įsigijimų departamentą, Generalinę inspekciją, naudodamasis kitais tarnybiniais įgaliojimais. Atėjo laikas rimtai apsvarstyti, ar tokia situacija yra teisinga, ar Kariuomenės vado nušalinimas nuo iš esmės bet kokių finansinių sprendimų priėmimo yra normali situacija?
Nepriklausomai nuo viešųjų pirkimų tipo ir perkančiosios organizacijos konkrečiais atvejais,politinė atsakomybė už visų Krašto apsaugos sistemos (KAS) viešųjų pirkimų skaidrumą tenka ministrui, nes jis nustato pirkimų tvarką ir procedūras.
KAS įsigijimai planuojami programų principu. Bet kokie programoms skirtų lėšų koregavimai nedaromi be ministro žinios, jo patvirtinimo. KAS yra patvirtintos 9 programos, kurių koordinatoriai teikia poreikius svarstyti krašto apsaugos ministro sudarytai Gynybos resursų grupei (GRG). GRG pirmininkas yra KAM viceministras, kiti nariai – KAM departamentų direktoriai ir vienas kariuomenės atstovas. GRG, apsvarsčiusi poreikius, teikia patvirtintų programų projektus ministro sudarytai Gynybos resursų tarybai (GRT). GRT pirmininkas yra ministras.
Viešųjų pirkimų srityje ministras savo žinioje turi itin svarbią instituciją – KAM Įsigijimų departamentą. Man buvo labai keista, kai savo kadencijos pradžioje ministras J. Olekas pakeitė gerai dirbusį karininką civiliu žmogumi, kuris niekada nėra dirbęs su gynybos įsigijimais.
Ketverius metus dirbusi ministre nedrįsčiau pretenduoti į tokias pareigas, nes ten reikia labai specifinių žinių. Ministro paskirta direktorė Regina Zasienė turi vykdyti prevencinę priežiūrą kiekviename KAS centralizuotame ir svarbiausiuose decentralizuotuose viešuosiuose pirkimuose. Pareigybinės instrukcijos skelbia, jog departamento direktorius koordinuoja KAS perkančių organizacijų vykdomų viešųjų pirkimų veiklą, teikia KAM vadovybei informaciją apie visus pirkimus.
Priminsiu, kad iš visų ministerijų KAM yra išskirtinėje situacijoje, nes čia kontržvalgybine sistemos būkle domisi AOTD. Šiame departamente yra skyriai, kurie išskirtinai stebi ir korupcinę aplinką sistemoje. Jei ministras nori iš tiesų skaidrios sistemos, jis gali labai efektyviai pasinaudoti šios struktūros teikiama informacija. Tik reikia norėti.
Šaukštai ir samčiai karo Ukrainoje akivaizdoje buvo prioritetas?
Suprantama, verslui reikia pardavimų. Jie žino, kad Kariuomenėje yra virtuvės įranga, kurią reikia atnaujinti. Ar tai buvo prioritetas ministrui 2014 metais, kai pinigų labai trūko? Aišku, kad ne. Kariai, ypač savanoriai, su prasta ekipuote, be šovinių.
Primenu, kad rimtos diskusijos apie pinigus gynybai prasidėjo tik po Krymo ir tik per Prezidento rinkimų kampaniją. Pinigai atėjo kitais metais, 2015-aisiais. Taigi svarbiausia užduotis „Nota Bene“ vadybininkams 2014 m., kad į ministerijos pirkimų planus būtų įrašyta juos dominanti eilutė: virtuvės įranga. Tokius planus, patvirtinus KAS biudžetą sistemos viduje, laimina ministerija. Kiek žinau, už tai yra atsakingas viceministras socialdemokratas Ramūnas Usonis.
Jis vadovauja jau minėtai GRG, kur svarstomi pasiūlymai įsigijimams, jie priimami arba atmetami pagal nustatytus prioritetus ir finansines galimybes. Mano žiniomis, viceministras ir palaimino didesnę nei buvo numatęs Kariuomenės departamentas sumą virtuvės įrangos pirkimams. Jei būtų mano valia, tokio pirkimo 2014 metais apskritai nebūtų buvę. Tačiau tokį pirkimą ministras J. Olekas palaimino. Beje, turiu informacijos, kad tai buvo papildomos lėšos, skirtos Lietuvos krašto apsaugai karo Ukrainoje akivaizdoje! Samčiai ir puodai!
Procedūros svarbu, bet viską lemia žmonės
Ar ką nors keistų kitokia pirkimų sistema? Turbūt reikia daugiau aiškumo, paprastumo, nes sudėtingose schemose lengviau paslėpti svarbiausias detales. Tačiau nė viena pirkimų sistema nebus skaidri be skaidraus žmogaus. Būtent per silpną žmogiškąjį faktorių ir veikia pardavėjas.
Tegu laimi konkursus „Nota Bene“ ar ne „Nota Bene“, jie neturės galimybės taip siautėti, jei bus skaidrūs ir atsakingi žmonės. Patikėkite, žinau ne iš antrų lūpų, kaip interesų viešuosiuose pirkimuose turinčios verslo struktūros išnagrinėja juos dominančius pareigūnus pačiose sprendimų priėmimo apačiose, ką jau bekalbėti apie politikus, kai ieškoma priėjimo prie jų. Pasakysiu dar daugiau, net ir AOTD nelabai ką gali padaryti, jei mato žalią šviesą, degančią pačiame ministerijos viršuje.
Gali būti, kad ir šiuo atveju, jei AOTD pateikė informaciją, tada ministras tiesiog nebegalėjo nesikreipti į teisėsaugą. Tik man niekaip nesuprantama, kodėl ištisus dvejus metus nebuvo informuojama visuomenė, kodėl nebuvo informuojamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas? Kasmet svarstome KAM veiklos ataskaitą, įsigijimus, tačiau apie tokią problemą su galbūt nesąžiningais verslininkais ir pirkimus vykdžiusiais darbuotojais nebuvo net puse lūpų užsiminta. Būtent per šitą tyrimų laikotarpį Nota bene ir gavo likusius stambius užsakymus iš Krašto apsaugos sistemos.
Saugojo draugų kompanijos reputaciją? Mintys kyla įvairios... Girdžiu, kaip Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius kaltina Prezidentę, artėjančius rinkimus, tačiau jokios viešųjų ryšių katastrofos socialdemokratams nebūtų, jei būtų ministras laiku informavęs ir ėmęsis adekvačių veiksmų.
Sistemoje daug savisaugos. Labai trūksta tradicijos be baimės sakyti savo nuomonę. Daug kas išmokę labai greitai pajusti, kokios vadovybės nuotaikos, greitai išsiaiškina, kokios galimybių veikti ribos, kas ir kiek leidžiama.
Taigi mano išvada paprasta. Supyksite, bet paprasta. Per rinkimus viską nulemia patys žmonės. Jie leidžia uždegti žalią šviesą korupcijai pačiame ministerijų viršuje. Nekaltinu, nes suprantu, kaip kartais žmonėms sunku suprasti, kas yra kas. Galiausiai numoja ranka, kad visi jie vienodi. Bet tokia karti yra demokratijos realybė. Kartu ir stiprybė, nes apie tai kalbame, vertiname ir tikrai valysimės.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.