Panašią mintį išsakė ir buvusi prezidentės patarėja Virginija Būdienė, komentuodama skirtumus tarp vaizduojamo ir realaus valdžios požiūrio į daugumos Lietuvos žmonių problemas. Lietuvos piliečiai jaučiasi nelaimingi, kas dieną šimtais palieka tėvynę, o valdžia ir toliau džiaugiasi savo sprendimais.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino naujas būsimų LR Seimo rinkimų vienmandačių apygardų ribas, taip įvykdydama Konstitucinio teismo sprendimą dėl rinkimų apygardų dydžio. Kai kurių naujų rinkimų apygardų ribos prieštarauja sveikai logikai ir kelia rimtas abejones dėl pertvarkymo nešališkumo. Paminėsiu konkretų pavyzdį: Šiaulių rajono rinkimų apygardos, kurioje netrūko rinkėjų, sunaikinimas, ją padalinant į tris dalis, kad visose dalyse rajono gyventojai sudarytų mažumą - yra akivaizdus džerimanderingo principo taikymas ir pataikavimas Socialdemokratų partijai.
Praradę mero postą ir įtaką Šiaulių rajone po praėjusių rinkimų, Socialdemokratai, matyt, labai norėjo, kad neliktų apygardos, kurioje penkias kadencijas buvo renkami Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovai – dvi kadencijas Šiaulių rajono gyventojus LR Seime atstovavau aš, tris kadencijas išrenkama Rima Baškienė.
Panašių konkretiems politikams ir sisteminėms partijoms palankių VRK sprendimų naujame rinkimų žemėlapyje – apstu, o rajonų vadovų pasiūlymai braižyti rinkimų žemėlapį kitaip - išsaugant rajonų teritorinį vientisumą, neišdraskant seniūnijų į kelias apygardas, užtikrinant patogumą gyventojams – lieko neišgirsti. Kas privers Vyriausiąją rinkimų komisiją vadovautis ne kažkieno nurodymais, o jų pačių pasitvirtintais rinkimų apygardų derinimo su teritorijos administraciniu padalinimu, istoriškumo, sąžiningumo ir nešališkumo principais?
Tenka priminti, jog po Konstitucinio teismo sprendimo dėl LR Seimo vienmandačių rinkimų apygardų dydžio, būtent Socialdemokratų partija siūlė iš viso panaikinti rinkimus vienmandatėse apygardose, paliekant rinkimus tik daugiamandatėje apygardoje pagal partijų sąrašus. Valdanti dauguma, išsigandusi visuomeninių komitetų sėkmės savivaldybių rinkimuose, uždraudė jiems kelti sąrašus artėjančiuose LR Seimo rinkimuose. Tai akivaizdus Socialdemokratų partijos ir dviejų valdančios koalicijos partnerių, kurioms buvo pateikti oficialūs kaltinimai dėl korupcijos, noras mažinti pilietinės visuomenės įtaką Lietuvos politiniame gyvenime.
Nepasitenkinimas sistema ir masinė emigracija niekaip neveikia valdžios, kuri ir toliau džiaugiasi sprendimais, dar labiau nuskurdinusiais socialiai pažeidžiamus gyventojus. Mes įspėjome dabartinę valdančią daugumą, kad prieš įvedant Eurą, reikia pasirūpinti gyventojų pajamų didinimu. Drastiškas būtiniausių maisto produktų, prekių ir paslaugų brangimas varo į neviltį didelę dalį Lietuvos gyventojų, o valdžia mus įtikinėja, jog niekas nebrangsta. Manipuliuojama skaičiais, naudojamas bendras visų kainų palyginimas, kuriame didžiausias kainos mažėjimo pokytis įvyko kuro rinkoje, kas socialiai labiausiai pažeidžiamiems žmonėms nedaro beveik jokios įtakos.
Euro įvedimas visada naudingas valdžiai ir verslui, o jo neigiamą poveikį labiausiai pajaučia vartotojai. Premjerui linkiu nueiti į turgų, kavinę, kirpyklą, tada gal nereiks radijo laidose kalbėti, jog Euro įvedimas jokio poveikio kainoms nepadarė. Suprantama, kelio atgal jau nebėra, Euras tapo mūsų valstybės piniginiu vienetu, dabar būtina visas pastangas nukreipti į gyventojų pajamų didinimą, nors ir pavėluotai. Emigracija jau tapo didžiausia Lietuvos problema, ji, tarsi nesibaigianti sausra, naikina mūsų šalies potencialą, o dabartinei valdžiai dėl to irgi „dzin“.
Prieš dvylika metų atsisakiau kandidatuoti į Seimą, tikėdamasis, kad Lietuvos politikai subręs ir deramai tarnaus tautai, o aš savo šalį mylėsiu darbais, kuriuos darau kaip ūkininkas, verslininkas, mecenatas. Mano nusivylimui, Lietuvos politikoje įsivyravo interesai, partijos pavirto įdarbinimo agentūromis, o mintys apie vertybinį politikos pobūdį sukelia vis didesnę dabartinių politikų nuostabą. Todėl turiu sugrįžti į didžiąją politiką, kad Lietuvoje vėl atsirastų tikėjimas ateitimi, pasitikėjimas valdžia.
Turiu grįžti ne vienas, turiu padėti į politiką ateiti žmonėms, kurie būtų pasiruošę tarnauti tautai, o ne vadovautis asmeniniais interesais. Kviečiu susitelkti nepartinius žmones, kurie savo darbu savivaldybėse užsitarnavo žmonių pagarbą, sėkmingai pasirodė savivaldybių rinkimuose, tačiau jiems politinis elitas uždarė galimybę kelti kandidatų sąrašus. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje nėra kovos už vietas Seimo rinkimų sąraše, mums svarbiausia - idėjos, vertybės, sąžiningumas, tad būsime geras tramplynas, tiems, kurie ne žodžiais, o darbais myli savo tėvynę. Mes darbą Seime, Vyriausybėje laikysime garbės reikalu, savo indėliu į mūsų tautos gerovės kūrimą.
Sutelkus mano vadovaujamos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir visuomenės atstovų potencialą, mūsų sąrašas taps atsvara sisteminėms partijoms. Mes turėsime realias galimybes laimėti Seimo rinkimus ir suformuoti profesionalų vyriausybę. Lietuvai reikia valdžios, kuri ne lozungais, o realiais darbais gerintų kiekvieno žmogaus gyvenimą, kad šalis nebeprimintų „skęstančio laivo“, o taptų mielais namais kiekvienam lietuviui.