Euras
Valdžia dar euforijoje, jog pagaliau Lietuvoje įvestas euras. Bet po krizės atsigaunantiems šeimų biudžetams tai tampa didele našta. Vyksta totalinis pragyvenimo brangimas, kurio priežastis yra vienintelė - euro įvedimas. Visi valdžios teiginiai, jog niekas nebrangsta, virsta juokingais, kai Lietuvos gyventojai palygina savo išlaidas prieš naujus metus ir po jų.
Mes įspėjome, jog skubotas euro įvedimas ir ekonominės problemos pietų Europoje gali atsiliepti mūsų šaliai. Krizė Graikijoje kelia grėsmę visai euro zonai ir tai nebuvo naujiena mūsų politikams.
Bet labiausiai pribloškia pastaruoju laiku pasigirdę pareiškimai, jog euro zona negali egzistuoti nesukūrus federacinės valstybės, neturint bendro biudžeto, vienos vyriausybės... Tai aiškiai suplanuota ir apgalvota politika, siekiant įtikinti mūsų visuomenę, jog dėl ekonominės gerovės mes turime paaukoti likusią dalį savo suvereniteto, dar tiksliau sakant - valstybingumą.
Man žinomas Europos liberalų ir socialdemokratų noras sukurti Europos Sąjungos Valstijas, kad būtų galutinai įtvirtintas didžiųjų Europos ekonomikų dominavimas žemyne. Nemanau, kad tokia nauda įmanoma įtikinti Lietuvos piliečius, bet neramina faktas, jog Lietuvos valdžia vis dažniau Lietuvos Konstituciją ir įstatymus interpretuoja taip, kaip atrodo naudinga politiniam elitui. Naikinant nacionalinę valiutą buvo lengva ranka atmesta referendumo iniciatyva dėl euro, tuo tarpu dabar „krokodilo ašaros“ yra liejamos dėl dvigubos pilietybės esą griežto „draudimo“ Konstitucijoje.
Nors mes pasiūlėme aiškų kelią, kaip pagaliau įteisinti dvigubą pilietybę, pateikėme Referendumo įstatymo pataisas, bet šios kadencijos Seimui dėl šimtų tūkstančių prarandamų tautiečių nieko daryti nesinori. Kada reikia, valdžia ginasi Konstitucijos raide, kitais atvejais pasiremiama Lietuvos ir Europos Sąjungos sutartimis ar pasirašytomis konvencijomis. Dvigubi standartai.
Visagino atominė elektrinė
Jau treji metai laukiame Lietuvos vyriausybės atsakymo į tautos valią, išreikštą referendume dėl Visagino atominės elektrinės. Yra toks posakis - šunys loja, karavanas eina... Mūsų valdžia su tauta elgiasi kaip su šunimis, nes visiškai nesiskaito su aiškia tautos valia. Valdžios motyvai begėdiškai aiškūs - sprendimą turi priimti tie, kurie praėjusioje kadencijoje buvo opozicijoje ir patys nepalaikė Visagino atominės elektrinės projekto, bet... labai jau didelis lovys.
Opozicijoje - didieji Visagino atominės elektrinės projekto šalininkai, kurie viliasi, jog lovys išlauks iki kitų rinkimų. Atrodo, jog Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga yra vienintelė stipresnė politinė jėga, kuri pasiryžusi sustabdyti Visagino atominės elektrinės projektą ir dėmesį sutelkti į Ignalinos atominės elektrinės uždarymo ir pigios, darbo vietas kuriančios, žaliosios energetikos vystymą.
Skalūnų dujos
Per Europos Sąjungos šalis ritasi banga sprendimų atsisakyti skalūnų dujų išgavimo hidraulinio plėšymo būdu. Pabrėžiama, jog ši technologija sukelia didelę riziką gamtai, jos ištekliams. Tačiau mūsų valdžia be paliovos kartoja, jog ketina skelbti naują konkursą skalūnų dujų išgavimui hidraulinio plėšymo būdu.
Kyla suprantamas klausimas, kokie interesai mūsų politikus verčia negirdėti Vokietijos, Prancūzijos, Olandijos, Anglijos ir kitų valstybių mokslininkų išvadų. Sveika logika sako, jog niekas tų dujų iš po mūsų neišpumpuos, ateityje bus sukurtos tokios technologijos, kurios leis tas dujas išgauti nekeliant grėsmės gamtai ir žmonėms. Nors tai palikime savo provaikiams, o ne savanaudiškai tarnaukime tarptautinių naftos ir dujų korporacijų interesams.
Kultūra
Jau anekdotais virsta šios valdančios daugumos veikla kultūros sferoje. Tai jau ne tik kultūros politikos nebuvimas, tai pasityčiojimas iš Lietuvos kultūros visomis prasmėmis. Nėra prioritetų, skaidrumo, dėmesio, deramo finansavimo... Turime puikių menininkų, kultūros darbuotojų, kurie kuria mūsų tautos kultūrinio gyvenimo kokybę, meno vertybes, bet kiek galima naudotis jų entuziazmu ir geranoriškumu?
Valstybės stiprybė slypi tautos patriotiškume, formuojamame per kultūrą, o ne per ginklų kiekį. Valstybė turi nustoti remti renginius, kuriuose prekiaujama alkoholiu. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vicepirmininkės, Seimo narės Rimos Baškienės pastangomis Seimas priėmė labai svarbią Alkoholio kontrolės įstatymo pataisą, kad Savivaldybių tarybos turi teisę riboti ar uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais ne tik švenčių, masinių renginių, bet ir parodų, koncertų, teatro spektaklių, cirko ir kitų renginių metu, kad visų nepilnamečiams skirtų renginių metu nebūtų prekiaujama ir nebūtų vartojamas alkoholis. Šiaulių rajonas tapo pirmuoju, kuris priėmė sprendimą alkoholio prekybą ir vartojimą uždrausti visuose kultūriniuose renginiuose. Tos savivaldybės, kurios nepriims analogiško sprendimo, veiks prieš Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės išsakytą nuostatą, jog būtina mažinti alkoholio prieinamumą nepilnamečiams viešuose renginiuose.
Apie problemas kultūros sferoje ir jų sprendimo kelius galėčiau labai daug rašyti, nes pats daug darbuojuosi šioje sferoje, tačiau dabar apsiribosiu tuo, kas parašyta, prašydamas palaikymo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai artėjančiuose Seimo rinkimuose, kad mes turėtume galimybę prisiimti atsakomybę už šią Lietuvai svarbiausią sritį.
Švietimas
Akivaizdu, jog moksleivių ir studentų krepšelių sistema yra vienas pačių žalingiausių sprendimų, padarytų švietimo srityje. Lėšų taupymą vaikų švietimo sąskaita pavadinę mokyklų tinklo optimizavimu, mes realiai veikiame prieš vaikus, prieš jų teisę gyventi ir mokytis arti savo šeimos, bendruomenės. Kai skandinavams paaiškini, kaip mes vykdome švietimo „reformas“, jie nebesistebi, kad pas mus didžiausias vaikų savižudybių skaičius.
Yra sakoma - Lietuva nemyli savo vaikų. Netiesa, Lietuva čia nieko dėta, tai žmonės, kurie yra valdžioje, nesuvokia, jog investicija į vaikus yra geriausia investicija. Visos valstybės, kurios po niokojančių karų pirmiausiai investavo į švietimą, šiandien yra pasiekusios didžiausią žmonių gerovę.
Niekam ne paslaptis, jog studento krepšelis keliauja paskui studentą, o ne į specialybes, kurių labiausiai trūksta valstybei. Turime situaciją, kada finansuojame paruošimą specialistų, kurie emigruoja, nerasdami darbo Lietuvoje, o trūkstamų specialistų imame ieškoti užsienyje. Akademikas Eugenijus Jovaiša skaičiavimais parodo, jog artimiausioje ateityje mokyklose nebeliks tokios disciplinos, kuriai pakaktų mokytojų. Jų skaičius mažėja žymiai sparčiau nei moksleivių skaičius mokyklose. Padėtį kažkiek gerintų tikslinio studijų finansavimo sistema, kuri numato studento sutartinius santykius su būsimu darbdaviu ir dalinį verslo prisidėjimą prie studijų finansavimo. Deja, kol kas toks studijų finansavimas taikomas dalinai, nors valstybei jis duodą apčiuopiamą naudą.
Kita svarbi tema yra moksleivių išvykimas studijuoti į užsienį. Tame nebūtų nieko blogo, jei Lietuvos universitetai vykdytų studentų priėmimą panašia sistema, kaip daugelis užsienio universitetų. Problema ta, jog vakarų Europos universitetuose dominuoja priėmimo sistema, kuri vykdoma pagal vienuoliktos klasės pažymius, papildomus testus ir pokalbius, o stojantysis atsakymą apie priėmimą gauna gerokai anksčiau nei baigia dvyliktą klasę. Lietuvos moksleiviai niekuo nerizikuoja bandydami stoti į užsienio universitetus, o ten įstoję, dažniausiai juos ir pasirenka.
Kitas labai svarbus dalykas yra bakalauro studijų trukmė. Dažname užsienio universitete bakalauro studijų trukmė yra treji metai ir tai tampa dar vienu rimtu argumentu rinktis studijas užsienyje. Kalbant apie Lietuvos universitetų mokymo kokybę, tai dažnai studijos užsienyje nėra adekvačios lietuviškai kokybei, bet jau minėti argumentai neleidžia pilnavertiškai konkuruoti.
Lietuvos valstybėje tiek daug problemų, jog visų neįmanoma šiame straipsnyje paminėti ir įvertinti (pvz., ne mažiau svarbi tema yra sveikatos politikos akligatvis, ligų prevencijos nebuvimas, tarnavimas vaistų pramonei), akivaizdu, jog reikalinga politinė valia ir pastangos jas spręsti, kad Lietuva taptų šalimi, kurioje gyventi būtų geriau nei svetur. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga yra pasirengusi dirbti Seime bei Vyriausybėje, ir prisiimti atsakomybę už būtinus sprendimus. Apsisprendžiau grįžti į didžiąją politiką, savo ryžtu, patirtimi, idėjomis padėti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai pateisinti žmonių pasitikėjimą, kurio tikimės artėjančiuose Seimo rinkimuose.