Europos Sąjungos šalyse, ačiū Dievui, kol kas mažesnėje bendrijos narių dalyje, įteisintos tų pačių porų santuokos. Vokietijos teisinėje terminijoje neseniai įteisinta trečioji lytis, leidžianti pačiam žmogui pakeisti savo lytį kita, jeigu Dievo duotoji jam nepatinka.
Bandymų sujaukti žmonių sąmonę, propaguojant visuomenės belytiškumą ar tam tikros pakraipos lyties sampratą apstu ne tik Europos Sąjungoje, bet ir Lietuvoje.
Dar visai neseniai, prisidengiant įvairiomis asociacijomis, į šalies švietimo sistemą bandyta prastumti rekomendacijas dėl alternatyvių ugdymo programų. Jose atvirai siekta pateikti mokiniams kitokias šeimos sampratas, atmesti "heteroseksualumo prielaidą", o visus tapačių lyčių santykius vertinti kaip lygiavertes gyvenimo būdo alternatyvas.
Tačiau tokios užmačios anaiptol nepriimtinos didžiajai daliai Lietuvos visuomenės.
Neseniai vieną pusdienį DELFI klausė savo skaitytojų, ką jie mano apie trečiosios lyties įteisinimą Lietuvoje. Iš beveik 8 tūkstančių balsavusių tik daugiau kaip 14 procentų pritarė tokiai nuostatai, o beveik 76 procentai pasakė prieš, vertindami tai kaip visišką absurdą.
Noriu pacituoti ir kitą visuomenės apklausą, kurią neseniai atliko bendrovė „Vilmorus“. Kaip rodo gyventojų nuomonės tyrimas, 65 procentai Lietuvos žmonių pritartų siūlymui Lietuvoje įstatymu bet kada ateityje uždrausti trečiosios lyties įteisinimą.
Tokie apklausos duomenys dar kartą patvirtina pagarbą tradicinėms vertybėms ir blaivų daugumos žmonių požiūrį į užmačias dirbtinai kištis į natūralius procesus. Džiaugiuosi, kad Lietuvos žmonės šeimą šiandien vertina kaip vertybę ir didesnė dalis šalies piliečių yra nusistatę prieš vienos lyties santuokas ar trečiosios lyties atsiradimą Lietuvoje.
Manau, kad nieko nelaukdami, jau pavasario sesijoje mūsų partijos atstovai Seime turėtų pateikti tokio įstatymo projektą.
Prieštaringai vertinami teisės aktai, reglamentuojantys privalomą vaikų lytinį švietimą ankstyvame amžiuje bei apibrėžiantys seksualinės ir reprodukcinės sveikatos teises, vis atkakliau braunasi į Europos Sąjungos teisinę bazę.
Praėjusių ir šių metų sandūroje Europos Parlamente ne kartą svarstyta prieštaringai vertinta rezoliucija, kuria bandyta įteisinti vaikų lytinį švietimą europiniu lygiu, diskutuota dėl dokumentų, kuriais bandoma įteisinti neribotą teisę į abortus ir kitų su lytiškumu susijusių klausimų. Daugumos parlamentarų pritarimo jie kol kas nesulaukė. Tačiau užkliuvus už varčios, vėl bandoma iš pradžios – teikiami kiti, šiek tiek pakoreguoti projektai.
Esu įsitikinęs, kad tokiame kontekste turėtų būti priimti labai aiškūs nacionaliniai teisės aktai, kurie užkirstų kelią mūsų tautos valiai prieštaraujančių nuostatų įteisinimui.
Juolab, kad ir šiomis dienomis Europos Parlamente svarstoma rezoliucija dėl ES kovos su homofobija ir diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės veiksmų plano.
Labai kritiškai vertinu kolegės europarlamentarės Ulrike Lunacek pateiktą veiksmų plano ir rezoliucijos projektą, kuriame Europos Komisija ir valstybės narės raginamos skirti ypatingą dėmesį lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių asmenų teisių užtikrinimui ir gynimui.
Europos Parlamentui teikiamame svarstyti pranešime yra labai daug diskutuotinų, subsidiarumo principui prieštaraujančių nuostatų, kurių įtvirtinimas seksualinių mažumų teises iškeltų prieš kitų visuomenės grupių teises ir pažeistų visuotinai įsigalėjusias normas.
Kartu su kolegomis parlamente parengėme alternatyvų rezoliucijos projektą. Jame raginame Europos Komisiją, valstybes nares ir atitinkamas agentūras užtikrinti visapusį ir lygiateisišką naudojimąsi visomis pagrindinėmis piliečių teisėmis bei pusiausvyrą tarp teisės į lygybę ir kitų fundamentalių teisių.
Seksualinė asmens orientacija negali ir neturi būti priežastimi reikalauti išskirtinių teisių bei tokias teises suteikti. Esu įsitikinęs, kad pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms turi būti visuotinė ir vienoda.
Belieka apgailestauti, kad pastaruoju metu su seksualine orientacija ir lytiškumu susiję klausimai sudaro vis didesnę Europos Parlamento darbotvarkės dalį. Aktyviai ir nuolat stumiamų tokių klausimų svarstymas atima daug laiko, kurį europarlamentarai turėtų skirti kitų neatidėliotinai spręstinų problemų svarstymui.
Europos Sąjungoje, kuri yra grindžiama pagarbos žmogaus orumui, laisvės, demokratijos, lygybės ir pagarbos žmogaus teisėms vertybėmis, turi būti vienodai ginamos ir gerbiamos kiekvieno žmogaus laisvės ir teisės, neišskiriant nė vienos asmenų grupės.
Pagarbos tradicinėms vertybėms tikrai nebūčiau linkęs vadinti homofobija. Pastaruoju metu stebimas kone priešingas procesas: bet kuris prieštaravimas vis garsesniems ir kategoriškesniems seksualinių mažumų teisių gynėjų reikalavimams sulaukia išties homofobiškos jų reakcijos.