R. Sadauskas. Visi prieš Sadauską

Iki balsavimo dienos likus mažiau kaip dviem savaitėms, jie ne juokais sunerimo: kas bus, jeigu šitą ožiabarzdį išrinks Lazdijų ir Druskininkų vienmandatės apygardos gyventojai arba Liberalų sąjūdžio rinkėjai išreitinguos taip, kad jis patektų į Seimą? Buvo skubiai suorganizuota kampanija ne už kažkurį iš palankių Druskininkų merui kandidatų, o prieš mane – vienintelį ramybės drumstėją ir „zadanijų“ politikos kritiką.

Kiekviena druskininkiečių šeima į savo pašto dėžutes jau gavo vietinės valdžios dosniai remiamą laikraštį „Mano Druskininkai“ su nepažymėtos politinės reklamos požymių turinčiomis publikacijomis, kuriose meras Ričardas Malinauskas ir kiti vietos politikai iš jo įsteigto nepolitinio judėjimo „Už Druskininkus" bando gąsdinti rinkėjus: „Įsivaizduokite, kaip Druskininkais pasirūpintų tokie kaip sadauskai ir semeškos, kurie viską mato tik juodomis spalvomis ir viską sprendžia pagal savo nešvarų gyvenimą..."

Tame pačiame leidinyje straipsnis „Ką rinksime į LR Seimą? Už ką žada balsuoti druskininkiečiai?“, pažymėtas rubrika „Nuomonių spektras“, bet atrinkti nuomonių reiškėjai, kartojantys vieną politinės reklamos teiginį, kad šiukštu negalima balsuoti už Liberalų sąjūdžio kandidatą R. Sadauską. Nuomonę reiškia išskirtinai tik vienai valdančiajai Druskininkų savivaldybės tarybos frakcijai „Už Druskininkus“ priklausantys politikai Artūras Skausmenis ir Ronata Balkaitienė bei Druskininkų savivaldybei pavaldžių įstaigų vadovai Benjaminas Čepas, Vytautas Gintutis ir Danutė Časienė. Nestebina, kad teigiamai jie atsiliepia tik apie tos pačios frakcijos „Už Druskininkus“ narį, kandidatą į Seimą nuo LŽVS Zenoną Streikų ir buvusią Druskininkų savivaldybės mero pavaduotoją, LSDP kandidatę Kristiną Miškinienę.

Jau savaitę po kurortą neršia agitatoriai, nė nebandantys įrodinėti, kad vienas ar kitas valdančiosios daugumos partijų kandidatas yra būtent tas, už kurį turėtų balsuoti druskininkiečiai. Vienintelė jų nešama žinia: „Nebalsuokite už Sadauską!“

Kadangi įtikinamų argumentų, kas iš tiesų nutiks, jeigu būsiu išrinktas, jiems suformuluoti dar nepavyko, pasistengsiu padėti pats.

Išrinktas į Seimą norėčiau rimtai padirbėti Antikorupcijos komisijoje. Ne tik tiriant tokius dabartinės valdančiosios daugumos numarintus tyrimus, kaip Vijūnėlės dvaro skandalas, kuriems tinkamai užbaigti tiesiog pritrūko politinės valios, bet ir rengiant įstatymų projektus, kurie užkirstų kelią išplisti po visą Lietuvą tokiems užvaldytų savivaldybių pavyzdžiams, kokius matome Druskininkuose, Širvintų bei Kauno rajonuose.

Būtina keisti Vietos savivaldos įstatymą ir jame aiškiai apibrėžti opozicijos teises, kad daugumą rinkimuose gavę politinės jėgos neliktų be priežiūros ir kontrolės. Tam reikia savivaldybės opozicijos lyderio pareigoms suteikti vicemero statusą ir galimybę naudotis visais administracijos resursais. Tiesiogiai renkamų merų kadencijų skaičių būtina apriboti. Manau, kad, jeigu Lietuvos Respublikos Prezidentui dviejų kadencijų pakanka įgyvendinti savo politines nuostatas, tai pakaks jų ir bet kuriam savivaldybės vadovui. Užsisėdėjus mero kėdėje ilgiau prasideda neribotos galios suteikimas vieno asmens rankose ir visokie piktnaudžiavimai valdžia.

Tačiau tai nereiškia, kad Seime susitelksiu vien tik į savivaldos lygio problemų nagrinėjimą. Kas ilgesnį laiką skaitėte mano straipsnius, tikiuosi, prisimenate, kad ne ką mažiau dėmesio skyriau nacionalinio saugumo, Rusijos grėsmės ir informacinio karo temoms. Todėl jau dabar drebėkite, Kremliaus propagandininkai, nes greitai gausite per nagus!

Žinau, kad už mane nebalsuos nei Vladimiro Putino gerbėjai, nei Druskininkų mero aplinkos žmonės, gaunantys labai apčiuopiamą naudą iš pataikavimo jam. Tačiau visi kiti juk turite galimybę ir teisę vertinti bei mąstyti savo galva.

Prašau jūsų, laisvų žmonių, pasitikėjimo, kad galėčiau darbais įtvirtinti tas vertybes, apie kurias tiek metų rašiau jums savo straipsniuose, kalbėjau viešose diskusijose. Įveikime baimę – atsiimkime šitą šalį iš „prietaisų“ ir „carų“, padarykime ją tinkama gyventi mums ir mūsų vaikams.

Atėjo metas, kai skandalingi straipsniai jau nebekeičia pasaulio. Reikia politinių sprendimų, kurie perkrautų visą sistemą. Nušluotų ne pavienius susikompromitavusius veikėjus, o visą prekybos įtaka ir korupcijos ryšiais susaistytą senąją nomenklatūrą.