Pradėjęs dirbti susisiekimo ministru su komanda sudėliojome šalies oro uostų strategiją atsižvelgdami į geriausias pasaulines šios srities valdymo praktikas ir šiandien galime pasidžiaugti pirmaisiais teigiamais rezultatais, tačiau užmigti ant laurų nesirengiame ir suprantame, kad esame tik pusiaukelėje padaryti mūsų šalies oro uostus aukščiausio lygio, o šalies pasiekiamumą – puikų.
2014 metų liepos mėnesį baigėme trijų valstybės įmonių „Kauno aerouostas“, „Palangos tarptautinis oro uostas“ ir „Vilniaus oro uostas“ sujungimą į vieną įmonę VĮ „Lietuvos oro uostai“. Tai buvo pirmasis žingsnis, panaikinantis neproduktyvią trijų šalies oro uostų konkurenciją tarpusavyje. Toks sprendimas leido koordinuotai valdyti oro uostų tinklą, išnaudoti sinergiją derantis su avialinijomis, sumažinti administracines sąnaudas, o svarbiausią – turėti vieningą plėtros strategiją visiems trims šalies oro uostams, nepaisant kalbų, kad galbūt Lietuvoje reikėtų tik vieno oro uosto. Viešasis interesas yra svarbus, o klestintys oro uostai neša naudą pirmiausiai aplinkiniam regionui, kurdami tiesiogines ir netiesiogines darbo vietas, antra – atskraidindami turistus ir mokius svečius, kurie palieka nemenkų pajamų smulkiajam verslui, viešbučiams, kavinėms.
Visai neseniai VĮ „Lietuvos oro uostai“ baigė vienus sėkmingiausių metų. Per šalies oro uostus perskraidinta daugiau keleivių negu yra gyventojų Lietuvoje. Pasiektas visų laikų rekordas – skraidinta 4,23 mln. žmonių. Oro uostai fiksavo net 11 procentų keleivių skaičiaus augimą, kuris yra vienas didžiausių Europoje, šalies gyventojai gali džiaugtis platesniu skrydžių ir avialinijų pasirinkimu – visuose trijuose oro uostuose skrydžių skaičius augo net 6 procentais, o svarbiausia – metai buvo pelningi ir į šalies biudžetą bus sumokėti dividendai.
Šie rezultatai – tai lyg tarpinis patvirtinimas, kad oro uostų plėtros strategija veiksminga ir privalome judėti toliau. Pirmasis didelio augimo rezultatas – 3,5 mln. keleivių per metus galintis aptarnauti Vilniaus oro uosto terminalas jau „išaugtas kaip seni marškiniai“, nes maksimalius pajėgumus pasieks dar šiemet. Netrukus privalėsime atnaujinti kilimo tūpimo takus, bagažo ir apsaugos sistemas visose trijuose oro uostose. Paskaičiuotos minimalios reikalingos investicijos sudaro daugiau nei 200 mln. eurų. Deja, bet Europos Komisija oro uostų atžvilgiu griežtai uždraudė naudoti šio finansinio laikotarpio struktūrines lėšas ir valstybės paramą. Belieka skolintis, prisiimti papildomas rizikas, tačiau ar valstybinės įmonės statusas nėra ribojantis faktorius tą maksimaliai efektyviai organizuoti ir išvengti komercinės rizikos? Manyčiau, kad taip.
Svarbiausiu mūsų tikslu išlieka konkurencija regione dėl krypčių ir avialinijų dėmesio. Lietuvos pasiekiamumas yra pagrindinis mūsų tikslas. Lietuva privalo tapti aviacijos regiono lydere. Šiam tikslui norime įgyvendinti oro uostų koncesijos sprendimą. Tikrai nebūtume pirmieji – koncesijos šalies oro uostose nėra įgyvendinusios tik 7-ios ES valstybės. Oro uostų tinklą valdantis koncesininkas, kuris turi kapitalo, vardą ir įtakos svertus derantis su avialinijomis, nesunkiai padidins šalies pasiekiamumą ir užtikrins reikiamas investicijas.
Svarbiausia, kad visiškai eliminuojamas valstybės biudžeto lėšų poreikis, o visas turtas lieka valstybės nuosavybe.
Šiuo metu mūsų projektu domisi beveik visi didieji Europos oro uostų operatoriai, mūsų darbas tinkamai susidėlioti šalies prioritetus ir koncesijos tikslus. Paruošti tinkamą įstatyminę bazę, kuri pirmiausiai apsaugotų valstybės interesą, tačiau netrukdytų veikti ir galimam koncesininkui.