Buvo klausiančių: tai kodėl nėjot pasikalbėti, buvo šaukiančių nedraugišku tonu – „išeikit, reikia pasikalbėti“. Kalbėtis mėgstu, bet agresijos kalba kalbėti nemoku. Nežinau, kaip kalbėtis su tais, kurie rodo gerklę smaugiamuosius ženklus, pastato Seimo nariams kartuves, išeinančius iš darbo vietos kitaip galvojančius apstumdo, pakišinėja kojas ar užblokuoja automobiliuose ir laido į veidą ir/ar pavymui necenzūrinius žodžius.
Turbūt naivus mano noras, bet norėčiau, kad tie žmonės suprastų, kad čia nėra priešų, kad visų pastangos dėl sveikos, saugios, su COVIDu susidorojusios visuomenės. Man sunku suprasti, kuo grįstos vakcinų ir testavimosi baimės. Ar tiems, kuriems šios priemonės atrodo drakoniškos, nepriimtinos ir odontologų paslaugos, rentgenas ar gyvybę gelbstintys širdies vožtuvų pakaitalai (kad ir kiaulės kilmės)? Ar kraujo davimas irgi kelia nepasitikėjimą?
Nėra PRIEVARTINIO skiepijimo. Bet yra pasirinkimas ir apsisprendimas, ar dėl savo nuomonės norime labiau rizikuoti ne tik savo, bet ir kitų sveikata. Jei toks noras vis tik stipresnis, tada neišeina visai visuomenei žaisti pagal bendras taisykles.
Vakar prie Seimo buvo, matyt, visokių žmonių. Bet tie, kurie skleidė agresiją, nėra priimtini. Pasibaigus mitingo laikui (bet nedingus renginio organizatoriams), prasidėjo neteisėti veiksmai, kurie negali ir neturi būti toleruojami. Girdėjau šaukiant – tai kur demokratija?? Demokratija yra nuomonių įvairovė, o ne kvietimas susidoroti su kitaip manančiu, demokratija yra gebėjimas susitarti dėl taisyklių ir jų laikytis. Šiandieninė agresija yra tiesiog netoleruotina.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.