Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Rusijos ir jos sąjungininkų siekis – destabilizuoti padėtį ES, pasitelkiant migraciją

Kadangi Rusija prie rytinių Europos Sąjungos (ES) sienų nepaliauja organizuoti nelegalių migrantų srautų (ypač dabar į Suomiją), o ES institucijos svarsto migracijos reguliavimo dokumentus, gera proga darsyk priminti apie šias problemas. ES lygiu diskutuojama apie vadinamąją „instrumentalizuotą migraciją“ – migrantus, naudojamus kaip hibridinio karo įrankį. Tai reiškia, kad Rusija organizuoja dezinformacijos kampanijas migrantams iš trečiųjų šalių, kad šie asmenys atvykę bandytų kirsti ES sienas. Tačiau ta pati Rusija remia ir antiimigracinius, neretai itin agresyvius judėjimus ES, kraštutinės dešinės politines jėgas, kurios didina neramumus ir Bendrijos valstybėse.

Migracija – senas kaip pasaulis procesas. Nesileisiu į istorines apžvalgas, kokiomis aplinkybėmis būdavo paūmėjimai ir bandymai ją stabdyti. Vis tik šiomis dienomis, suprantant kiekvieno žmogaus teises ir lūkesčius – tiek atvykstančio, tiek priimančio, – akivaizdu, kad lengvų ir vienareikšmių atsakymų nėra. Man svarbu, kad Europa matytų, jog nedraugiškos šalys – Rusija, Baltarusija – pasitelkia migraciją kaip hibridinio karo priemonę.

Kaip Seimo Europos reikalų komiteto vadovė pasiūliau savo kolegoms iš kitų ES šalių parengti bendrą pareiškimą dėl šios neteisėtos migracijos formos. Ją parėmė 14-os šalių Europos reikalų komitetai, tarp kurių – Suomija, Danija, Estija, Lenkija, Čekija, Prancūzija, Italija, Slovėnija, Kipras, Portugalija.

Pastarieji liudijimai iš Suomijos sako tą patį, ką mūsų šalis, Lietuva, jau patyrė: oficialūs Rusijos ir Baltarusijos pareigūnai ne tik nestabdo žmonių be dokumentų kelionės per savo teritoriją, bet dar ir palydi juos iki sienos kirtimo vietų. Prieš keletą dienų stebėtos nelegalių migrantų formacijos prie Murmansko dabar, porai savaičių uždarius perėjimo punktus, juda link Sankt Peterburgo.

ES šiuo metu svarstomas didžiulis teisėkūros rinkinys – Migracijos ir prieglobsčio paktas. Todėl mes norime įtraukti į vieną iš dokumentų, Krizių reglamentą, naujas nuostatas dėl pastaruoju laiku Rusijos ir Baltarusijos režimo organizuojamo nelegalaus migrantų gabenimo. To paties siekiame ir būsimame Šengeno sienų kodekso pakeitime. Europos Sąjungos taryba, valstybių vyriausybių dauguma kol kas laikosi šios mums reikalingos pozicijos dėl hibridinių atakų, bet šiuo metu vykstančios derybos su Europos Parlamentu nėra lengvos.

Europos Parlamento socialistai, žalieji, liberalai (nors po rinkimų Olandijoje, kuriuos laimėjo kraštutinės dešinės partija, net ir vietiniai liberalai atsargiau pradeda žiūrėti į migracijos iššūkius) – tarp nenorinčių tokios nuostatos. Todėl su kolegomis iš kitų nacionalinių parlamentų kreipiamės į Europos Parlamentą, ES Tarybą, Europos Komisiją, siekdami atkreipti dėmesį į hibridinio karo elementą – migrantų išnaudojimą.

Europos reikalų komitetų pirmininkų pasirašytame pareiškime taip pat raginame palaikyti ryžtingas teisines priemones Europos Sąjungos mastu, skirtas stiprinti Europos Sąjungos ir jos valstybių narių saugumą, užtikrinti veiksmingą Šengeno erdvės funkcionavimą, o siekiant visapusiškos žmogaus teisių apsaugos – sukurti priemones, nukreiptas kovai su dezinformacijos kampanijomis trečiųjų šalių piliečiams, norint juos naudoti hibridinių atakų tikslais.

ES pirmininkaujančios valstybės Ispanijos ir iš jos perimančios estafetę Belgijos siekis – Migracijos ir prieglobsčio paktą patvirtinti ateinantį pavasarį. Stebėsime, kur derybose bus brėžiamos raudonos linijos, nestebintų, jei procesas užsitęstų dar ilgiau.

Bet kokiu atveju, būtina kuo greičiau priimti sprendimus ir jau žiūrėti į priekį, nes išbandymų migracijos srityje, panašu, nemažės.