Susidaro įspūdis, kad Lietuvoje tapo populiaru bet kokias problemas spręsti pasiūlymais įkurti už tai atsakingas biudžetines institucijas. Pavyzdžiui, LR prezidento siūlymas įkurti naują Regionų ministeriją. Valstybės vadovas viešai argumentavo, kad tokios ministerijos atsiradimas, kuris kainuos valstybės biudžetui ne vieną dešimtį milijonų eurų, padidins savivaldos galias Lietuvoje, formuos didesnį šalies regionų savarankiškumą. Nebūtinai taip atsitiks.
Patirtis rodo, kad dar vienos centralizuotos biurokratinės institucijos atsiradimas gali duoti priešingą rezultatą. Regionų ministerija, siekdama pateisinti savo buvimą ir svarbą, prikurs naujų reglamentų, taisyklių, kurios bus pavestos savivaldybėms vykdyti, o meras, važiuodamas į Vyriausybę spręsti kokio nors svarbaus savivaldybės žmonėms reikalo, dar privalės užsukti pas regionų ministrą, kad gautų jo palaiminimą.
Kitaip tariant, steigdami naujas, brangiai išlaikomas struktūras iš biudžeto lėšų, savaime savivaldos savarankiškumo nepadidinsime. Jeigu yra politinė valia ir nuoširdus noras didinti savivaldybių vaidmenį, gal pradėkime nuo tokių kvailų suvaržymų, kad, pavyzdžiui, norint Klaipėdoje ar Panevėžyje įrengti žaliąsias dešinės posūkio rodykles prie šviesoforo, reikia gauti centralizuotos transporto kompetencijos leidimą. Norint atšaukti tokius centralizmo pavyzdžius, Regionų ministerijos tikrai nereikia, reikia tik didesnio centrinės valdžios pasitikėjimo savivaldos institucija.
Nereikia Regionų ministerijos ir tam, kad pakeistų savivaldybių biudžeto formavimo principus. Nes šiuo metu atrodo, kad savivaldybės Lietuvoje yra greičiau Finansų ministerijos padaliniai regionuose negu savarankiškos vietinės valdžios institucijos. Deja, bet didžioji dalis Lietuvos politinių partijų artėjančiuose rinkimuose nebesiūlo mažinti valstybės valdymo išlaidų. Priešingai, valstybės valdymo išlaidas jie supranta kaip savaime suprantamą dalyką. O papildomų pinigų poreikį siūlo užtikrinti didinant gyventojams mokesčius. Tai yra labai primityvus valstybės valdymo būdas, kuris ilgainiui atneša neigiamas pasekmes valstybės ekonomikai ir jos žmonėms. Nuolatinis kalbėjimas apie naujų mokesčių įvedimą kenkia verslo plėtrai, didina nesaugumo jausmą žmonėms bei plečia šešėlinę ekonomiką.
Deja, politikai užmiršo ankstesniuose rinkimuose gyventojams dalytus pažadus mažinti ministerijų, Seimo narių skaičių, sujungti Valstybinę mokesčių inspekciją ir „Sodrą“ į vieną instituciją. Jau nekalbant apie ministerijoms pavaldžių institucijų likvidavimą. Pastaruoju metu valdžia Lietuvoje pučiasi. Atsirado naujų ministerijų, sklando idėjos apie dar naujų ministerijų atsiradimą. Tai demotyvuoja ir demoralizuoja visuomenę, ypač kada politikai nusprendžia siūlyti didinti esamus mokesčius ar įvesti naujus. Kur kas didesnis supratimas galėtų atsirasti, jeigu žmonės matytų, kad valdžia ir pati yra linkusi veržtis diržus, o ne tik ieško progos, kaip daugiau ištraukti pinigų iš žmonių kišenių.
Lietuva nėra labai saulėtas kraštas. Bet šio tūkstantmečio pradžioje šalyje buvo įsteigtos net dvi komisijos saulės reikalams spręsti: Saulėtekio ir Saulėlydžio. Saulėtekio komisija buvo atsakinga už inovatyvius dalykus, palankios aplinkos verslui sudarymą ir investicijų pritraukimą, o Saulėlydžio komisijos nariai posėdžiavo tam, kad pateiktų siūlymus, kaip sumažinti valstybės valdymo aparatą, naikinti perteklines biurokratines procedūras bei apriboti kontroliuojančių valdžios institucijų skaičių. Kai ką tuo metu ir pavyko nuveikti. Bet didžioji dalis pažangių valstybės valdymo iniciatyvų pasiklydo biurokratijos džiunglėse arba buvo interesų grupių numarintos.
Suprantu, kad gyvename kitu laikmečiu. Narystė Europos Sąjungoje bei sudėtinga regiono geopolitinė situacija reikalauja kitokio požiūrio į valstybės valdymą. Tačiau niekas Lietuvos valdžios neatleidžia nuo įsipareigojimo efektyviai ir rezultatyviai naudoti iš mokesčių mokėtojų surinktus pinigus. Noriu palinkėti, kad naujai išrinktas Seimas bei suformuota Vyriausybė atgaivintų Saulėtekio bei Saulėlydžio komisijų veiklą ir gerai nušienautų įvairiomis piktžolėmis apžėlusį valstybės kiemą.