Raimundas Lopata. Alijevas, Putinas ir Lietuva

Karą už Vakarus kol kas laiko trys frontai: Ukrainos, Izraelio ir Taivano. Veriasi ir dar vienas – Armėnijos. Apie jį kalbame mažai. Nors ir čia vyksta kertinis apsibrėžimas santykiuose su patvaldine Rusija per priešstatą su autoritariniu Azerbaidžanu.

Ilhamas Alijevas kaip ir Vladimiras Putinas savo teritorines užmačias ir iššūkius Vakarams grindžia labai panašiai: istorijos klastotėmis. O taip pat naudoja išlikusias bambagysles, kurias maitina ta Vakarų pasaulio dalis, kuri mėgina su Rytų autokratijomis neprarasti pragmatiniais vadinamų ryšių, įskaitant – energetikos.

Beje, Baku atnaujinti reikalavimai Jerevanui, kad šis atidarytų nekontroliuojamą sausumos koridorių į Azerbaidžano Nachičevanės eksklavą Armėnijoje, kažkaip nejučia primena ir Lietuvą su vadinamuoju Kaliningrado tranzitu. „Kroviniai, piliečiai ir transporto priemonės, vykstančios iš Azerbaidžano į Azerbaidžaną, turėtų judėti laisvai, be jokių patikrinimų ir muitinės formalumų“, – visai neseniai pareiškė I. Alijevas.

Koridorių temą Baku, o ypač Maskvos retorikoje bei diplomatijoje būtina atskirai aptarti. Ir tą padarysime. Dabar vertas dėmesio tą temą neva pateisinantis kontekstas. O tai – kaimynų valstybingumo pagrindų neigimas.

Štai iliustracijos.

V. Putinas: „Kyjivas ir Novgorodas yra nuo senovės rusų miestai <...> Ir kiekvienas žino, kad Odesa yra rusų miestas“ (2019 m. gegužė, karinis paradas Maskvoje). I. Alijevas: „Zangezuras, Sevanas, Jerevanas – tai istorinės azerbaidžaniečių žemės. Mūsų žmonės ten gyveno šimtmečiais“ (2020 m. gruodis, karinis paradas Baku).

V. Putinas: „Kyjivas – Rusijos miestų motina <...> Milijonai rusų gyveno ir gyvena Ukrainoje, ir Rusija visada gins jų interesus“ (2014 m. kreipimasis į Rusijos Valstybės Dūmą, pakartota 2019 m. kariniame parade Maskvoje). I. Alijevas: „Jerevanas – tai mūsų istorinė teritorija, ir mes, azerbaidžaniečiai, privalome grįžti į šią istorinę žemę. Tai – mūsų politinis ir strateginis tikslas, kurį mes palaipsniui pasieksime“ (2018 m. kreipimasis į valdančiosios Naujojo Azerbaidžano partijos Kongresą, pakartotas 2020 m. gruodžio kariname parade Baku).

V. Putinas: „Vienas iš mūsų operacijos tikslų – Ukrainos denacifikacija“ (2022 m. vasaris, prieš pat užpuolant Ukrainą). I. Alijevas: „Nacizmo šlovinimas yra Armėnijos valstybinė politika“ (2020 m. rugsėjo 22 d., likus penkioms dienoms iki užpuolant Kalnų Karabachą).

V. Putinas: „Neonacių chunta užgrobė valdžią po 2014 m. Euromaidano sukilimo“ (2022 m. kreipimasis į rusus per televiziją). I. Alijevas: „Anksčiau savo kalbose ne kartą kėliau Armėnijos fašistų problemą <...> ir sakiau, kad naciams negalima leisti tapti didvyriais“ (2022 m. sausis).

V. Putino pasisakymai įgauna vis kitą pagreitį ir pavidalą, ką parodė ir jo dekretas dėl užsienyje esančių istoriškai Maskvai priklausančių nekilnojamojo turto objektų bei valdų. Ir specifinis santykis su Azerbaidžanu, per kurį Rusijai gabenami Irane pagaminti dronai ir kita ginkluotė.

Apie I. Alijevą gi lietuviškoje viešojoje erdvėje girdime, kad jis, kaip niekas kitas, trokšta taikos Pietų Kaukaze, armėnų valstybę laiko teisėta, bet prašo atsižvelgti ir į azerbaidžaniečių interesus. Tačiau jų nesupranta prancūzai, kurie ginkluoja Armėniją, dėl ko Prancūzijos diplomatai išsiųsti iš šalies, ir amerikiečiai – nes „šališki“ iš principo, todėl paskirtasis JAV ambasadorius Baku neįteiks kredencialų. Atsisakyta ir ES rengtų derybų dėl taikos. Nes Europos Sąjunga (ES) ir taip priklausoma nuo neseniai pasirašyto susitarimo su Baku dėl gamtinių dujų tiekimo.

Tuo tarpu I. Alijevas pasiankstino keleriais metais prezidentinį perrinkimą (š. m. vasario 7 d.), garantuojantį jam postą iki gyvos galvą, ir toliau atkakliai aiškina, kad istoriškai Armėnija – tai Vakarų Azerbaidžanas, Jerevanas – nuo senovės azerbaidžaniečių miestas, kad sienos su Armėnija – santykinės, nes neteisėtai nustatytos dar sovietų, ir t. t., ir pan. Ir tai galime vertinti kaip Baku tolimesnių realių veiksmų projekciją.

„Į naują erą negalime žengti su senais tikslais, nes tie tikslai jau pasiekti, – sako I. Alijevas. – Nebūtų teisinga nuolatos išnaudoti istorinę Pergalę. Pirma, tai nėra teisinga politiniu požiūriu. Antra, visuomenėje neturėtų tvyroti pasitenkinimo atmosfera. Užteks karų. Tačiau mūsų nauja konceptuali plėtros strategija, naujos mūsų nacionalinės ideologijos kryptys ir pasitenkinimas pasiektais laimėjimais gali sukelti tam tikrą sąstingį. Todėl visuomenėje neturėtų būti pasitenkinimo.“

I. Alijevas nori sunaikinti Armėniją, kaip V. Putinas – Ukrainą, kaip „Hamas“ – Izraelį, kaip Pekinas – Taivanį.

Nekontroliuojamo sausumos koridoriaus į Nachičevanės eksklavą reikalavimas – tik „naujos eros“ pradžia.

Kaip pastabą paraštėje paminėsiu ES Vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepo Borrellio nerimą, kurį jam sukėlė Azerbaidžano prezidento pastarojo meto teritorinės pretenzijos. Jo nuomone, bet koks Armėnijos teritorinio vientisumo pažeidimas yra nepriimtinas ir turės rimtų pasekmių. Todėl ES šalys išreiškė solidarumą su Prancūzija, kurios diplomatai buvo išsiųsti iš Baku.

Kaip ir kitą pastabą, kad už Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją, atimančią iš Azerbaidžano delegacijos teisę balsuoti iki 2025 m., balsavo tik Lukas Savickas – vienas iš keturių Lietuvos Seimo delegacijos Asamblėjoje narių.

Pagarba demokratams.