Prieš metus rašiau „Delfi“ apie tai, jog „Seimas, kad sustiprintų ginkluotės įsigijimo priežiūrą ir skaidrumą, galėtų paskirti specialų ombudsmeną, kuris turėtų įgaliojimus nepriklausomai vertinti visus, kad ir slapčiausius KAM pirkimus, ir teikti savo išvadas Seimui ir visuomenei, kad ginkluotės pirkimai, organizuojami ir įgyvendinami KAM politinės vadovybės ir vieno iš KAM departamentų, be reikalo nemažintų pasitikėjimo Kariuomene.“
Iš KAM nesulaukiau jokio susidomėjimo šiuo pasiūlymu. Todėl manau, kad labai hipokritiška iš ministro pusės tada, kai jis išprašomas iš savo posto, bėgti į Prezidentūrą ir viešai mesti įtarimus savo kolegoms, įmonėms, net ir sąjungininkams. Nes svarbiausias klausimas – kodėl ministras laiku nereagavo į teikiamus pasiūlymus dėl skaidrumo, o apie tariamą korupciją prabilo tik išeidamas? – turi būti atsakytas.
Besidomint, kokiu būdu atsirado gandas apie korėjietiškų tankų neva korupcinį lobizmą, kurį ne kartą uždavinėjo ir LRT žurnalistai, paaiškėjo naujos aplinkybės. Pasirodo, kad žurnalistas ir ekspertas Aleksandras Matonis savo feisbuko įraše jau seniai buvo paskelbęs, kad už korėjietiškų tankų „stovi“ premjerė ir Užsienio reikalų ministerijos vadovybė, kurie galimai nori atvesti lenkus, neva galinčius išstumti vokiečius.
Tai skamba tiek absurdiškai, kad niekas per daug dėmesio ir nekreipė į tokius pasvarstymus. Tačiau kai žurnalistas prieš keletą dienų paklausė Arvydo Anušausko, ar buvo daromas spaudimas iš tų, kurie neva protegavo korėjietiškus tankus, ministras atsakė, kad galima ir taip interpretuoti.
Tikiuosi, kad Prezidentas ir naujas krašto apsaugos ministras rimtai pasižiūrės į mano pasiūlymą dėl gynybos pirkimų ombudsmeno. Tada mes iš tikrųjų galėtume džiaugtis, kad Gynybos resursų agentūra prie KAM būtų ne tik pripažinta skaidriausia, bet ir nesidangstytų bereikalingomis procedūromis, kurios lėtina paramos Ukrainai procesą.
Dar kartą pabrėžiu, kad aš kalbu ne apie vidinius KAM pirkimus, bet apie paramos Ukrainai greitį, neinant į kompromisus dėl skaidrumo.
Ministro pareiškimai jau padarė daug žalos. Mesti kaltinimai kolegoms Nacionaliniame saugumo ir gynybos komitete, nutrūko pokalbiai su opozicija dėl gynybos finansavimo.
Pastarosiomis dienomis gavau iš Ukrainos žinučių su klausimais apie tai, kas čia vyksta. Gerai, kad jūs aiškinatės savo vidines problemas, sako ukrainiečiai, bet antidronai, kurių prašėme ir apie kurios rašėme ne kartą, vis dar Lietuvoje. Gal galima būtų juos atsiųsti, o po to išsiaiškinsite, kas čia kaltas ir nekaltas, ragina jie.
Susidaro įspūdis, kad jie mumis yra nusivylę ir ieško būdų, kaip per kitas šalis nusipirkti lietuviškų antidronų. Kaip pavyzdį ukrainiečiai pateikia, kaip buvo ką tik nupirkta daugiau kaip tūkstantis antidronų iš Lietuvos. Šalies neminėsiu, bet, tarkime, britai per savaitę padavė paraišką, pasirašė kontraktą, nupirko antidronus, sutvarkė visas būtinas muitinės procedūras ir pristatė juos į Ukrainą. Šie britų pirkti antidronai šiandien gina Ukrainos karių gyvybes, o Lietuvos perkami beveik pusė metų guli sandėliuose.
Manau, kad toks neatsakingas kaltinimų išsakymas be konkrečių faktų kenkia mūsų šalies reputacijai. Jeigu būtų norėjęs, A. Anušauskas, būdamas ministru, jau seniai galėjo išsiaiškinti visus neskaidrumus, jei jų būtų kilę su konkrečiais pirkimais. Bet to nebuvo padaryta. Padaryta reputacinė žala, kuri labai sunkiai pamirštama. Kaudamiesi tarpusavyje su savo visokiais šešėliais, nepamirškime, kad tikroji kova vyksta Ukrainoje.