Ar Lietuva, kurioje demografinė padėtis kelia rimtą susirūpinimą, gali paremti, paskatinti šeimas, organizuojant nemokamą visų be išimties priešmokyklinukų ir pradinukų maitinimą? Raktinis žodis – „visų“. Ne dalies, ne tam tikro procento, kaip yra dabar.
Neabejoju: mūsų valstybė gali ir turi nemokamai maitinti savo priešmokyklinukus ir pradinukus. Visus.
Vėl skirstoma kastomis
Šiandien mūsų mokyklų valgyklose pietauja dviejų rūšių pradinukai: „normalūs“, t. y. pasiturintieji, ir gaunantieji nemokamus pietus.
Įstrigo vienos pedagogės pasakojimas. Mokytoja krūptelėjo išgirdusi mokyklos virtuvės darbuotojas šaukiant: „Nemokamieji, einate prie šito stalo!“ Pedagogė baisėjosi, kad kai kuriose mokyklose nemokamą maitinimą gaunantys vaikai sėdi nuošaly kaip pasmerktieji, į juos žiūrima iš aukšto, ir vaikams tai didžiulė trauma.
Užuot naikinus šią stigmą ir visiems pradinių klasių moksleiviams organizavus vienodą nemokamo maitinimo tipą, pradinukus sumanyta ir vėl suskirstyti kastomis. Nuo rugsėjo 1-osios Lietuvos mokyklose bus nebe „nemokamieji“ ir „turtingieji“, bet nemokamą maitinimą gaunantys pirmokai ir likę pradinių klasių moksleiviai, kuriems nemokamas maitinimas skiriamas nebus.
Dabartinės valdžios sumanymas kitais mokslo metais nemokamai maitinti tik priešmokyklinukus ir pirmaklasius, paliekant už borto kitus pradinukus – antrokus, trečiokus, ketvirtokus, – vėl neišvengiamai rūšiuos vaikus. Nebe pirmą kartą.
Subliuškusi lygybės idėja
Idėja nemokamai maitinti pagal priešmokyklinio ugdymo programą mokomus vaikus skambėjo gražiai, bet kas išėjo?
Nuo šių metų pradžios tik 31 proc. priešmokyklinukų Lietuvos mokyklose gauna nemokamus pietus, nes buvo nutarta taip: nuo sausio 1 d., įsigaliojus Socialinės paramos mokiniams įstatymo pakeitimams, nemokami pietūs skiriami visiems mokiniams, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą tose bendrojo ugdymo mokyklose, kuriose maitinimas organizuojamas taikant savitarnos (viso ar dalinio švediško stalo) principą.
Svarbi detalė: įstaiga, kurioje nemokamai maitinami priešmokyklinukai, turi turėti bendrojo ugdymo statusą. Todėl nemokamų pietų negali organizuoti ikimokyklinio ugdymo statusą turinčios švietimo įstaigos, kuriose yra priešmokyklinukų, net jei jų valgyklose ir įdiegtas švediško stalo principas.
Švediškas stalas – šaunu
Pilno ar dalinio švediško stalo, kitaip sakant, savitarnos principas, yra puiki idėja. Moksleivių maitinimo tema surengiau tris konferencijas, kuriose buvo aiškinama apie švediško stalo privalumus: tai – ir pažangūs aptarnavimo būdai, ir sveikų produktų panaudojimo galimybės, ir labai sumažėjęs maisto atliekų kiekis.
Tačiau savitarnos principo diegimas reikalauja papildomų organizacinių, vadybinių sąnaudų ir, ko gero, svarbiausias dalykas – investicijų. Kai kurios ugdymo įstaigos iškėlė rankas – jos paaiškino neturėjusios galimybių įdiegti savitarnos principą.
Pilnas ar dalinis savitarnos principas (švediškas stalas), kuris šiuo metu yra būtina sąlyga priešmokyklinukams gauti nemokamus pietus, įdiegtas tik 16 proc. Lietuvos mokyklų.
Tai reiškia, kad likusių mokyklų priešmokyklinukų nemokamam maitinimui neskiriamos papildomos valstybės biudžeto tikslinės dotacijos lėšos. Todėl organizuoti nemokamo priešmokyklinukų maitinimo mokyklos negali.
Konkretus siūlymas
Taigi Lietuvoje turime dviejų kategorijų priešmokyklinukus: tuos, kurie gauna nemokamą maitinimą, ir tuos, kurie negauna. Nuo rugsėjo 1-osios, Seimo daugumos sprendimu, turėsime ir dvi pradinukų kategorijas.
Šiandien, kai nemokamą maitinimą gauna tik mokiniai iš socialiai remtinų šeimų, turime vienokią stigmą: „Ei, jūs, sėskit prie nemokamųjų stalo“. Kitais mokslo metais, valdančiajai daugumai Seime nutarus nemokamai maitinti vien pirmaklasius, kiti pradinių klasių mokiniai turės teisę jaustis diskriminuojami. Nes kodėl išskirti tik pirmokai? Ar taip pigiau, ar jie tiesiog alkanesni?
Konkretus socialdemokratų siūlymas: nemokamas visų tipų ugdymo įstaigų priešmokyklinukų ir pradinukų – pirmaklasių, antraklasių, trečiaklasių, ketvirtaklasių – maitinimas, taikant modernius aptarnavimo būdus (švediško stalo principą), ugdant valgymo kultūrą ir mažinant maisto švaistymą.
Įdiegti savo valgyklose švediško stalo principą turi turėti sąlygas visos ugdymo įstaigos, o gauti nemokamus pietus privalo visi mūsų priešmokyklinukai ir pradinukai!