Ramūnas Karbauskis. Kaip konservatoriai žaidžia net Kubos žmonių likimais arba vietoje atsakymo Pavilioniui ir Zingeriui

Po paviešintų „slaptųjų“ konservatorių protokolų, išreiškiau susirūpinimą JAV ambasadoriui Lietuvoje Robertui Gilchristui, kad į Lietuvą iš trečiųjų šalių, t. y. iš Kubos per JAV, galėjo patekti neaiškios kilmės finansiniai ištekliai, kurie, pervedus į prieš pat rinkimų kampanijos pradžią įsteigtos asociacijos sąskaitą, gali būti neteisėtai panaudoti Seimo rinkimų kampanijai finansuoti Lietuvoje. Po žinios apie kontaktą su ambasadoriumi, konservatoriai bandė tyliai teisintis, kad viskas tik dėl Astravo atominės stabdymo, nutylėdami, kad jos statybas dviračiu važiavo apžiūrėti pats konservatorių premjeras A. Kubilius, prieš tai sveikinęs Baltarusiją su nauju energetikos projektu ir žadėjęs apsvarstyti Baltarusijos pasiūlymą Astravo AE statyti kartu.

Konservatoriai atsakymą apie protokoluose minimą finansinę paramą visuomenei pateikė vos vienu bendru Ž. Pavilionio ir E. Zingerio tekstu, kuriame vėl viską išverčia savaip – finansinė parama iš Kubos pristatoma kaip vien moralinis palaikymas (!) ir vėl nebūtais dalykais kaip visada kaltina mane. Jums nekyla klausimas, kodėl šį kartą jie pasielgė taip kukliai, nes kas jau kas, bet konservatoriai viską moka padaryti labai garsiai, ypač žinant, kad šiame reikale dalyvauja ir pats prof. V. Landsbergis?

Jeigu įvyko tai, kas rašoma paviešintuose protokoluose (protokolų ištraukos pridedamos prie šio teksto), tai valstybėje, kuri rūpinasi nacionaliniu saugumu ir kova prieš korupciją, tarnybos jau tikrintų minėtą asociaciją, jos finansavimo šaltinius ir konservatorių vaidmenį galimai neskaidriuose ir su nacionaliniu saugumu, paminamais ES interesais susijusiuose procesuose. MG Baltic politinės korupcijos byla atrodytų tik kaip gėlytės, palyginus su tuo, kad konservatoriai ir liberalai gali turėti rimtesnių reikalų, užsiimant politine prostitucija, kuri mindo jau ne tik Lietuvos vidaus, bet tarptautinę reputaciją, Europos Sąjungos vertybes bei interesus.

Yra ir kitas klausimas. Kodėl asmenys („slaptuosiuose“ protokoluose įvardijami disidentais iš Kubos, o ne „kongresmenais“ kaip dabar bando įteigti Ž. Pavilionis dabar), negyvenantys Lietuvoje ir su ja niekuo nesusiję, pasak protokolų, konservatorių prašymu skiria paramą konservatorių ir liberalų politikų vadovaujamai asociacijai? Ar tie finansiniai rėmėjai – disidentai nėra tie patys asmenys, kurie atvykę į Lietuvą kartu su konservatoriais stabdė Europos Sąjungos bei Kubos politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimą? Galiausiai, jei taip, ar į Lietuvą pervedami (ar planuojami pervesti) pinigai nėra minėtų kubiečių mokestis už konservatorių paslaugas tą ES ir Kubos sutartį sustabdant?

Ši sutartis – Europos Sąjungos planas kaip, pasinaudojant Kubos socialiniais, ekonominiais interesais stumtelėti ją iš Rusijos ir Kinijos glėbio demokratinių valstybių link. Europos Sąjungos vyriausioji užsienio reikalų įgaliotinė F. Mogherini yra komentavusi, jog ši sutartis atveria kelius Kubos demokratėjimui ir suartėjimui su Europa. Sutartyje įvirtintas leitmotyvas, jog „šalys susitaria bendradarbiauti demokratijos ir žmogaus teisių srityje<...> remti skaidrias, atsakingas, veiksmingas, stabilias ir demokratiškas institucijas“ skambėjo ir Europos Sąjungos institucijose, kurios buvo atsakingos už sutarties parengimą. Tai būtų rimti Kubos įsipareigojimai judėti demokratijos link. O ko siekia Lietuvos konservatoriai su liberalais bei jų atsivežti disidentai, darydami viską, kad sutartis nebūtų pasirašyta? Ilgų dešimtmečių Kubai Rusijos glėbyje? Ne Europos Sąjungos, kurios dalis esame, o siaurų kažkieno kito interesų, siekiančių išlaikyti Kubos klausimų kontrolę? Ir įsivaizduokite, mes esame paskutinė ir vienintelė šalis Europos Sąjungoje, kuri nepritariame šios Sąjungos parengtai Kubos priartinimo prie demokratiją gerbiančių šalių erdvės iniciatyvai.

Mane ir anksčiau stebino konservatorių ir jiems antrinančių liberalų galios ir valdžios suvokimas, toks perdėtas pasitikėjimas ir galvojimas, kad tokie dalykai niekada neišlįs. Jie ima žaisti mums atstumu tolimos Kubos likimu ir dedasi galingesni už ES valstybių vadovus. Paviešintuose protokoluose užfiksuota, kas atsakingas už paramą iš Kubos bei kitos aplinkybės ir jų viešumas virsta į tarptautinį skandalą, o Lietuvoje mes dar kartą įsitikinome, kad garsiai šaukiantys apie demokratiją ir žmogaus teises konservatoriai sugebėjo atsiskleisti, kad jie vertę mato tik tame, už kiek tai galima parduoti.

Negana to, konservatoriai šiuo klausimu bando dar ir šantažuoti. To jie net neslepia, visur kalba viešai. Ž. Pavilionis Seimo Užsienio reikalų komitete, kai buvo svarstomas ES ir Kubos sutarties klausimas, grasiai siūlė „laikyti įkaitu Kubą tam, kad mus išgirstų dėl Astravo yra labai logiška ir mums būtų labai naudinga. Ir kai išgirsime patikinimą, kad mus išgirs dėl Baltarusijos režimo daromų niekšybių su Astravu, tada gal mes pabandysime išgirsti ir dėl Kubos“. Taigi, ES ir Kubai reikšminga sutartis iš esmės tapo konservatorių manipuliacijų įrankiu verčianti kubiečius niekam nežinomų Lietuvos konservatorių įkaitais. Tokiais pat įkaitais daro ir Lietuvos žmonės, kurių vardu manipuliuojama, neva Lietuva prieš ES ir Kubos sutartį.

Protokolai tik patvirtina, kad tris dešimtmečius konservatoriai formavosi kaip „neliečiamieji“, kūrė struktūras, į jas darbino savo žmones tam, kad jaustųsi saugūs ir nebūtų kam užduoti nepatogius klausimus. Jie ir toliau lieka neliečiamaisiais, kuriems, skirtingai nei kitiems Lietuvos žmonėms, už padarytas klaidas ar pažeidimus nereikia atsiskaityti prieš įstatymą. Tie patys protokolai rodo, kaip jie susitikinėja ir derina įvairiausius klausimus su aukščiausiais pareigūnais – kad ir tuo pačiu Konstitucinio Teismo pirmininku D. Žalimu, kuris iki jį paskiriant į šias pareigas buvo aktyvus konservatorių partijos narys. O kiek tokių susitikimų tiesiog lieka nežinomais?