Ramūnas Karbauskis. Nacionaliniai blefo ypatumai

Lietuvos politikoje buvo laikotarpis, kai vienas iš liberalų lyderių buvo pokerio profesionalas. Jo įtaka dabartiniams valdantiesiems buvo tokia didelė, jog pokeryje naudojamas blefas tapo jų politikos pagrindu. Tapti profesionaliu pokerio žaidėju ir įvaldyti blefo meną nėra lengva, juolab tiems, kurie blefą naudoja ne žaidime, o politikoje. Ir blefas suveikia tik tada, kada juo kas nors patiki, o blefuojantys neišsiduoda.

Tiek daug dėmesio skyriau blefui todėl, jog turime valdžią, kuri nuolat blefuoja, tik labai akivaizdžiai ir gana vaikiškai, todėl tuo sunku patikėti. Gabrieliaus Landsbergio ir Ingridos Šimonytės blefas dėl jų noro perkrauti politinę sistemą, inicijuojant išankstinius Seimo rinkimus, nuo pat pradžių buvo labai neįtikinamas. Norint, kad tuo kas nors patikėtų, blefuotojams reikėjo pradėti nuo Seimo konservatorių frakcijos, kurios palaikymas buvo būtinas blefavimui.

Deja, net ir to padaryti blefo nevykėliai nesugebėjo. Senelis ėmė auklėti anūką, dalis Seimo konservatorių frakcijos atvirai pasisakė prieš išankstinius Seimo rinkimus. Jau nešnekant apie kitų valdančiosios daugumos frakcijų palaikymą, kurio net nebuvo bandyta gauti.

Norint, kad Seime būtų priimtas sprendimas dėl išankstinių Seimo rinkimų reikia surinkti 85 balsus. Matematika čia paprasta – reikia visos konservatorių ir dar minimum trijų frakcijų palaikymo. Apgailėtina buvo žiūrėti į Gabrieliaus Landsbergio pareiškimus Seimo tribūnoje apie norą atstatyti politinės kultūros lygį, pasiryžimą gauti naują Lietuvos žmonių pasitikėjimo mandatą, kada buvo visiškai aišku, jog tas pats Gabrielius Landsbergis nepadarė nieko, kad išankstiniai Seimo rinkimai galėtų įvykti.

Kada konservatorių frakcija nutarė nedaryti privalomo balsavimo dėl išankstinių Seimo rinkimų, tapo akivaizdu, jog blefas žlugo, nes blefuojantieji atvertė savo kortas. Tik Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga priėmė sprendimą dėl privalomo balsavimo, palaikydama išankstinių Seimo rinkimų pasiūlymą.

Reikia pripažinti, kad konservatorių lyderiai bandė blefuoti dėl išankstinių Seimo rinkimų žinodami, jog jų pasiūlymo tikrai nepalaikys artimo Gabrieliaus Landsbergio bičiulio Sauliaus Skvernelio frakcija. Neturint tokios garantijos, blefas dėl išankstinių Seimo rinkimų galėjo baigtis kitaip, nei norėjo blefuotojai.

Neteigiu, jog blefas buvo derinamas su dalimi opozicijos, bet visai opozicijai balsavus už ir pridėjus konservatorių, kurie balsavo už išankstinius Seimo rinkimus, balsų dalį, jų būtų pakakę ir dabartinės Seimo daugumos valdymo laikotarpis būtų sumažėjęs metais.

Dabartinei valdžiai turėtų būti gėda taip apgailėtinai blefuoti, o blefui nepavykus, pradėti atsiiminėti savo pažadus. Deja, valdžioje šiandien yra nevykėliai, kurie išvis nieko nesugeba. Blefuoti nemoka, dirbti juo labiau. Jie meluoja į akis, po to kaltina visus aplinkui.

Pritariu Šiaulių miesto mero Artūro Visocko minčiai, jog šis blefas gali būti susijęs su milžiniškais vėjo energijos jūroje projektais, kurie kelia daug klausimų dėl ekonominės naudos Lietuvai, milžiniškų kaštų, kurie daug stipriau guls ant mokesčių mokėtojų pečių, nei savivaldybių lėšos, kurias grobstė ministrai ar savivaldybių tarybų nariai.

Laikas viską sustatys į savo vietas. Svarbu išlikti budriems, neleisti griauti valstybės dabartinei valdžiai, kuri apsimeta skaidria ir patriotiška.