Lietuvos skurdo rizikos lygis yra vienas prasčiausių Europos Sąjungoje. Taigi šiandien šis valdančiųjų stumiamas mokestis yra net ne ekonominis, o moralinis. Kadangi ši valdžia tokio dalyko kaip moralė neturi, tai jai atrodo moralu apmokestinti net ir vienintelius žmonių namus, kuriuose žmonės jaučiasi saugūs, tikisi, kad niekas jų iš ten neiškraustys ir galų gale – jokia valdžia nors čia niekada nekiš savo nosies.
Nuolat kartodami apie įvairias grėsmes, valdantieji piliečiams įvaro dar vieną baimę – netekti namų. Kodėl reikia gąsdinti žmones, kiekvienas galime susidaryti savo nuomonę, tačiau visi sutinkame, kad tai jau liguista valdžios manija užsėsti ant Lietuvos žmonių pečių, kai pati kasdien demonstruoja nekompetenciją valstybės valdyme ir taško milijardus į visas puses.
Labai pritariu neseniai vieno verslo atstovo išsakytai nuomonei, kad šiai valdžiai be galo sunku suvokti, kaip paprasti žmonės užsidirba pinigus ir susitaupo namams. Jiems atrodo, kad žmonėms pinigai auga ant medžio, nes patys nėra dirbę jokio normalaus darbo. Absoliuti dauguma Lietuvos žmonių sunkiai dirba, moka mokesčius, ima paskolas, moka palūkanas, norėdami turėti savo namus, kuriuos myli ir puoselėja.
Net ir jei vertintume kultūriškai, lietuviams nuo seno namai yra labai brangūs ir šis valdžios žingsnis – dar vienas spjūvis mūsų piliečiams į veidą. Jeigu valdantiesiems pavyks šį įstatymą prastumti buldozeriu, dedu visas viltis į Prezidentą, kad šis jį vetuos.
Labai noriu atkreipti dėmesį į valdančiųjų propagandą, kodėl šis mokestis reikalingas. Ingridos Šimonytės vadovaujama liberalkonservatorių Vyriausybė, sugalvojusi šį absurdišką mokestį, bando sakyti, kad šalies savivaldybės pagaliau turės finansinį resursą galimoms investicijoms. Deja, ta galimybė atsirastų tik dėl vietinių žmonių skurdinimo, o vėliau ir emigracijos.
Mes jau esame patyrę, kaip po konservatorių valdymo nusivylę žmonės masiškai išvažinėjo iš Lietuvos. Logikos valdančiųjų propagandoje nėra. Kaip ir neturi jos faktas, jog NT įstatymo projekte numatyta praktiškai neribota vietinių savivaldybių galia – pačioms nusistatyti būsimą NT mokesčio dydį pagal pateiktas koeficientų „žirkles“, kuriose taip pat nėra jokios logikos. Kiekvienas žmogaus turtas bus apmokestinamas metiniu mokesčiu nuo 0,05 iki 4 proc. turto vertės.
Neįmanoma logiškai suvokti mokesčio, kurio žemutinė ir viršutinė ribos taip drastiškai skiriasi. Tokios žmonių problemoms nejautrios savivaldybės kaip Vilniaus taikys didžiausius koeficientus, dėl ko bus iš centro iškraustomi visi mažiau pasiturintys, o tos savivaldybės, kurios rūpinsis savo gyventojų gerove, papildomų pajamų taip ir negaus, nes taikys mažesnius koeficientus.
Žinant, kad ateinantys metai pasitiks su milžiniška skyle valstybės biudžete, toks mokestis leis Vyriausybei teigti, jog kaltos pačios savivaldybės, nes viskas jų pačių rankose. Taigi, jautrumas žmonių gerovei taps tolimesnių Vyriausybės patyčių iš savivaldos priežastimi.
Vyriausybė ir valdančioji dauguma Seime gąsdina, jog nepriėmę NT mokesčio liksime be Europos Komisijos milijardų Lietuvai. Esą, Briuselis spaudžia jį įvesti, ir valdžios rankos surištos. Netiesa. Tiesa yra ta, kad turime Vyriausybę, kuri niekada nepastovės už savo žmones.
Liberalai dėl šio mokesčio išdavė savo politinius įsitikinimus, nes politinė partija, kurios pamatinis ideologijos principas yra „kuo mažiau valstybė reguliuoja, tuo piliečiams ir verslui geriau“, balsuojanti už naujų mokesčių – beje, visuotinių – įvedimą, yra visai ne liberalai.
Škotas Adamas Smitas (Adam Smith), liberalizmo pradininkas, kape vartosi, matydamas lietuviškuosius liberalus, balsuojančius tarsi būtų Lenino ar Markso bendražygiai, kuriems kiekvienas bent kiek prakutęs ir nuosavą butą ar namelį turintis žmogus – jau yra „buržua“, ir jį reikia apdėti prievolėmis, t. y. mokesčiais, ir dar į jo namus įleisti „ant kambario“ kokius lojalius valdžiai ir kaimynus skundžiančius gyventojus.