Pirmiausia, S. Skvernelis kratosi atsakomybės ir viešai bando įrodyti, kad tai, ką jis padarė su „Ignitis“, nėra privatizavimas ir tai pavadina „listingavimu“. Bet jau kitame sakinyje pripažįsta, jog 25 proc. „Ignitis grupės“ akcijų papuolė į privačias rankas. Taigi, kaip tai pavadinsi, esmės nekeičia, kaip ir faktas, kad dalis tų akcijų neša pelnus įtakingiems buvusio premjero bičiuliams konservatoriams. Bet S. Skvernelis ginasi toliau ir aiškina, kad valstybė turi kontrolinį paketą ir „gerokai daugiau, nei reikia bet kokiam įmonės sprendimui priimti. „Ignitis“ yra valstybės rankose.“ Tai netiesa ir, jei S. Skvernelis save laiko teisininku, turėtų žinoti, jog dabar valstybė negali priversti šios įmonės mažinti pelną, nes tokius sprendimus tuojau pat apskųstų bet kuris smulkusis akcininkas, kuris neturi jokių altruistinių paskatų prarasti savo pinigus, kad, pavyzdžiui, Lietuvos žmonės galėtų įsigyti elektros pigiau. Jau nekalbu apie tuos, kurie akcijų įsigijo gerokai daugiau. Jie savo pinigus gintų dar smarkiau.
Taigi, čia seka karti tiesa, kad S. Skvernelis, leisdamas „Ignitis“ parduoti dalį akcijų, nustūmė šios valstybinės energetikos įmonės prioritetą tiekti energiją vartotojams pigiau jau ne tik kad į antrą planą, bet iš viso išmetė iš planų. Šie sprendimai leisti listinguotis „Ignitis“ pavertė jį siekiančiu maksimalaus pelno. Listingavimas ar dalies akcijų pardavimas yra naudingas privačiam verslui, kuris ir siekia maksimalaus pelno, bet ne valstybinei įmonei, kurios užduotis visai kita – atstovauti piliečių interesams. S. Skvernelis nesitarė nei su manimi, nei su mūsų kolegomis, kurie puikiai išmano energetikos sritį, nes žinojo, kad mes jam neleisime priimti tokio sprendimo dėl labai paprastos priežasties: mes kaip atsakingi sprendimų priėmėjai būtume siūlę tik vieną variantą – kad valstybė didintų įmonės įstatinį kapitalą, nes tuo metu ir skolinimasis dar buvo labai pigus, taigi investicijos būtų atsipirkusios ir šiandien leistų mažinti elektros kainas, pavyzdžiui, plėtojant švarią energiją Lietuvos regionuose.
S. Skvernelis aiškina, kad šiuos sprendimus rekomendavo darbo grupes, bet akivaizdu, kad „Ignitis“ privatizavimas (listingavimas) yra S. Skvernelio susitarimo su konservatoriais pasekmė. Ją papildo S. Skvernelio frakcijos balsavimas dėl Vytauto Landsbergio pripažinimo šalies vadovu – tai puikiai parodo, kaip opozicine save vadinanti partija kolaboruoja su dabartine valdžia ir padeda jai tvarkyti savo reikalus.
Pasirodo, „Ignitis grupė“ pernai uždirbo 293,4 mln. eurų grynojo pelno, arba 83,1 proc. daugiau nei užpernai, kai jis siekė 160,2 mln. eurų. Už 2022 metus grupė akcininkams ketina išmokėti iš viso 90,3 mln. eurų. Už pirmąjį pusmetį jau išmokėta 45,2 mln. eurų dividendų. Grupės koreguotas pelnas pernai siekė 469,3 mln. eurų – 41,1 proc. daugiau (332,7 mln. eurų). ,,Ignitis“ vysto žaliosios energetikos parkus ir gali tiekti vartotojams elektrą už 5–6 ct/kWh su ribota pelno marža arba rinktis rinkos kainas, tačiau ,,Ignitis“ to nedarė ir matome tai iš jo pelnų. Jam iš viso neapsimoka, kad elektra pigtų. „Ignitis“ ir jo akcininkams labai gerai, o kas iš to žmonėms?
Šiandien galiu pasakyti tik viena – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga dės visas pastangas, jog po 2024 metų Seimo rinkimų būtų imtasi visų teisinių priemonių, kad būtų susigrąžinta visiška AB „Ignitis grupė“ valstybės kontrolė. Turi būti ištaisyta tai, ką valstybei pridirbo S. Skvernelis su konservatoriais.