Ramūnas Karbauskis. Valstybinis bankas Lietuvoje: kodėl jo reikia?

Lietuvos gyventojai, ypač regionuose, susiduria su banko paslaugų prieinamumo problema – komercinių bankų skyrių mažesniuose miesteliuose neliko, komerciniai bankai vengia kredituoti smulkųjį verslą, o jų paslaugų įkainiai dideli net tiems, kurie gyvena pasiturinčiai. Mažas gyventojų skaičius lemia, kad Lietuva nėra patraukli užsienio kapitalo bankų atėjimui, tad konkurencija finansinių paslaugų rinkoje išlieka maža ir nemotyvuoja jau veikiančių bankų tobulinti ir piginti jų teikiamas paslaugas. Visa tai – priežastys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą skatinančios pradėti valstybinio banko steigimą.

Neabejotina, kad Lietuvos gyventojams reikia gerų, pigesnių ir milžiniškais aptarnavimo mokesčiais neapmokestintų paslaugų. Tad valstybinis bankas galėtų padidinti konkurenciją ir, atitinkamai, prisidėtų prie paslaugų įkainių mažėjimo komerciniuose bankuose. Privalumu būtų ir tai, kad valstybei priklausantis bankas su valstybės garantija galėtų skolinti smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kurias, nenorėdami rizikuoti, komerciniai bankai palieka anapus durų – be galimybės pasiskolinti kad ir tolesnei verslo plėtrai. Be to, dabar veikiantiems bankams atsisakant padalinių mažuose miesteliuose, toks bankas, ypač jei bendradarbiautų su Lietuvos paštu, galėtų padidinti finansinių paslaugų prieinamumą gyventojams.

Valstybinio banko idėją palaikantis Prezidentas G. Nausėda mano, kad šis bankas turėtų koncentruotis ne į mažmeninę bankininkystę, o į verslo bei gamybos kreditavimą. Tai yra suprantama, nes Prezidentas turi ilgą darbo komerciniuose šalies bankuose patirtį ir siūlo modelį, kuris komerciniams bankams būtų labiausiai palankus: atiduoti rizikingiausią (kreditavimo) dalį valstybei, o komerciniams bankams palikti mažmeninę apyvartą, verslo ir valstybinių įmonių, gyventojų indėlius, kas bet kuriam bankui užtikrina stabilias pajamas. Tačiau ar tai tas kelias, kuriuo turėtume eiti? Bent jau dalis Europos valstybių renkasi kitus modelius: kurdami valstybines finansų institucijas, renkasi abu – gyventojais prieinamos mažmenos bei verslo kreditavimo modelius.

Vienu iš tokių pavyzdžių galėtų būti Vokietija. Vokietijos valstybinis bankas KfW yra plėtros bankas, įkurtas 1948 metais kaip Maršalo plano, skirto atstatyti Vokietijai po II pasaulinio karo, dalis. Šiuo metu tai trečiasis pagal dydį bankas Vokietijoje. Jis teikia kreditavimą smulkiam ir vidutiniam verslui, specialioms valstybinėms progamoms aplinkosaugos, daugiabučių renovavimo, energetikos srityse, o taip pat – Vokietijos remiamoms vystomojo bendradarbiavimo programoms užsienyje. Bankui taikomos mokestinės lengvatos, tad paskolas jis teikia mažesnėmis palūkanomis nei kiti bankai.

KfW valdo ir Vokietijos valstybinių įmonių, tokių kaip Deutsche Post, Deutsche Telekom akcijas, bei turi antro pagal dydi Vokietijos banko Commerzbank, kuris jau turi bankininkystės mažmeną, akcijų paketą. Taip Vokietija derina bankų teikiamas kreditavimo paslaugas ir mažmeninę bankininkystę. Kuo Lietuva galėtų pasinaudoti – Vokietijos valstybinis bankas KfW konsultuoja kitas valstybes jų valstybinių finansų institucijų kūrimo klausimais. Antai, 2013 m., konsultavo Portugalijos vyriausybę ir taip prisidėjo prie didesnės šios šalies ekonominės gerovės.

Pavyzdžių galima rasti ir kaimyninėje Lenkijoje. Lenkijos valstybė valdo daugiau kaip pusę PKO Bank Polski akcijų. Tai klasikinis bankas, teikiantis paslaugas tiek verslo klientams, tiek ir privatiems fiziniams asmenims. PKO Bank Polski grupė turi ir dukterines įmones, teikiančias lizingo, skolų išieškojimo, nekilnojamo turto vystymo, pensijų fondo paslaugas, ji yra įsteigusi ir Ukrainoje veikiantį banką. Žvelgiant į kaimynines valstybes – tai bene geriausias pavyzdys, kaip valstybė gali ekonomiškai pelningai ir visuomenei naudingai veikti bankininkystės srityje.

Žinoma, yra ir kitų pavyzdžių, kurie įdomūs vertinant valstybės valdomų bankų įvairovę, tačiau vargu ar siektini vien dėl Lietuvos savivaldybių dydžio ir gyventojų skaičiaus. Antai, Prancūzijoje Agence France Locale, Prancūzijos regioninei valdžiai priklausanti finansų institucija, kuri buvo įsteigta Prancūzijos miestų merų asociacijos iniciatyva. Ji kredituoja ketvirtadalį regionų valdžios investicinių projektų.

Pasaulio Bankas, tarptautinė finansų institucija, savo 2017 m. pabaigoje atliktoje studijoje priskaičiuoja per 40 finansų institucijų, tame tarpe, ir klasikinių bankų, kuriuos 21 Europos šalyje valdo valstybė. Studijoje pastebima, kad Europoje auga visuomenės bei politikos formuotojų palankumas valstybinėms finansų institucijoms, nes jos, nesiorientuodamos vien į pelnus ir kapitalo didinimą, imasi tų veiklų, kurios mažiau patrauklios komerciniams bankams, tačiau reikšmingos visuomenių socialiniam ar ekonominiam vystymuisi. Tad Lietuva, kalbėdama apie savo nacionalinio plėtros banko steigimą, ne išsiskiria iš kitų Europos valstybių, kaip kartais mums bandoma įteigti, o žengia jų pramintu keliu. Vienas iš variantų paspartinant valstybinio banko kūrimą - komercinio banko akcijų įsigijimas.