ES pinigais finansuojamas projektas „Vaikų ir paauglių įtraukimas į sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą“ 60-yje Vilniaus apskrities mokyklų pradėtas vykdyti nuo 2019-ųjų metų kovo. Projektą vykdo „Gyvenimo meno“ labdaros ir paramos fondas, kurio veiklą VDU mokslininkė dr. Milda Ališauskienė apibūdina kaip naująjį religinį judėjimą.
Šia tema mokslininkė 2009 m. apgynė disertaciją „Naujųjų religijų raiška ir ypatumai Lietuvoje: „Gyvenimo meno" fondo atvejo studija“. Pasak M. Ališauskienės, žmonės, atėję į organizaciją, mokosi tam tikrų kvėpavimo, jogos pratimų, tačiau nekalbama apie tai, kad jai vadovauja vienvaldis šios organizacijos lyderis Šri Šri Ravi Šankaras, kuris formuoja visą tikėjimo sistemą ir įveda tam tikras praktikas.
Sparčiai augančiai organizacijai reikia naujų narių, kurių, tikėtina, ieškoma ir Lietuvos ugdymo įstaigose. Šri Šri Ravi Šankaras yra Transcendentinės meditacijos mokyklos įkūrėjo Macharišio Macheš Jogi sekėjas, buriantis žmones į „laisvą nuo smurto ir stresų pasaulinę šeimą“. Beje, Transcendentinės meditacijos mokyklos skverbimąsi į JAV ugdymo įstaigas sustabdė tik teismai.
„Gyvenimo meno“ užsiėmimai, skirti 2440 moksleivių nuo 8 iki 18-os metų, finansuojami ES struktūrinių fondų pinigais, kurių suma siekia 79 755,88 eurų. Kaip rašoma šios organizacijos internetinėje lietuviškoje svetainėje, Baltijos „Gyvenimo meno“ labdaros ir paramos fondas kartu su Vilniaus apskrities mokyklomis, moksleivius moko valdyti kasdienius stresus, šalinti psichinę įtampą ir fizinį nuovargį, skatina jų fizinį aktyvumą, mažina patyčių lygį, rūpinasi savižudybių prevencija.
„Gyvenimo meno“ lyderis, tituluojamas „šventenybe“, ne kartą yra lankęsis Lietuvoje ir vadovavęs meditacijos kursams. Žinoma, ne už dyka. Jo vietiniai atstovai pasirūpina susitikimais su žinomais visuomenėje asmenimis, vėliau tai tampa reklama, suteikianti organizacijai solidumo. „Gyvenimo meno“ organizacija, įsikūrusi Lietuvoje 1993-aisiais metais, dar 2009-aisiais metais lankėsi Švietimo ir mokslo ministerijoje, tačiau gavo atsakymą, kad nėra jokio pagrindo jos siūlomų programų rekomenduoti mokykloms.
Švietimo ir mokslo ministerija 2005 metais išleido nutarimą, kuriuo savivaldybių švietimo skyriams buvo nurodyta „atsisakyti netradicinių religinių judėjimų paslaugų“ valstybinėse mokyklose.
Nepavykus patekti į ugdymo įstaigas per švietimą, sumanyta pasinaudoti ES fondų investicijų veiksmų programos 8 prioritetu „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“, siekiant skatinti bendradarbiavimą sveikatos netolygumų mažinimo srityje. Konkurse, kurio sąlygas nustatė sveikatos apsaugos ministras, dalyvavo 36 projektai, laimėtojus – į jų tarpą pateko ir „Gyvenimo meno“ teiktas projektas – atrinko Europos socialinio fondo agentūra.
Kyla klausimų, ar apie kursų turinį aiškiai buvo informuoti tėvai ir patys vaikai. Visuomenė, kurios mokamais mokesčiais išlaikomos valstybės ir savivaldos institucijos, turėtų žinoti, ar tinkamai paisoma viešojo intereso finansuojant realią (moksliškai pagrįstą) naudą duodančias veiklas, ar vykdant veiklas valstybinėse mokyklose nėra pažeidžiamas valstybės ir bažnyčios atskirumo principas.
Apie tai kalba religijotyrininkų draugijos narys Donatas Glodenis, linkėdamas valstybės institucijoms suvokti šio judėjimo religinį pobūdį, ypač sankcionuojant kursų pravedimą valstybinėse mokyklose, kurios pagal Konstitucijoje įtvirtintą valstybės ir bažnyčios atskirumo principą turi būti religiniu ir pasaulėžiūriniu požiūriu neutralios (išimtis šiam principui – tikybos pamokos, bet „Gyvenimo meno“ kursai šiai išimčiai nepriskirtini).
Pasak D. Glodenio, skiriant finansavimą tokiems kursams reikėtų įsigilinti į jų mokslines studijas dėl siūlomų kvėpavimo technikų poveikio ir pasidomėti kursus vedančių asmenų kvalifikacija. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į galimai religinį kursų pobūdį: ar praktikos yra paaiškinamos religiniais/pasaulėžiūriniais terminais, kurie potencialiai galėtų kirstis su mokinių išpažįstamų religijų sampratomis.
Jei kvėpavimo pratimų poveikis paaiškinamas pasitelkiant neohinduizmui būdingus čakrų atvėrimo, pranos ir pan. terminologiją, jis nebėra religiniu požiūriu neutralus, kertasi su krikščionių religiniais įsitikinimais, turi indoktrinacijos požymių. Prozelitavimo aspektą kursai turėtų tuo atveju, jei jų metu būtų kviečiama prisijungti prie „pasaulį keičiančios“ „Gyvenimo meno“ fondo veiklos, jei judėjimo įkūrėjui Šri Šri Ravi Šankarui būtų skiriamas ypatingas ir adoruojantis dėmesys ir pan., pastebi ekspertas.
Reikėtų atkreipti dėmesį į faktą, kad „Gyvenimo meno“ Baltijos labdaros ir paramos fondo vadovė Dalia Balčiūnienė yra aktyvi jaunimo stovyklų „Laisvės kodas“, kurias nuo 2012 m. organizuoja Lietuvos Sveikuolių sąjunga, dalyvė ir YES programų, skirtų 14–18 metų jaunimui, vadovė.
Ilgametis šios sąjungos prezidentas Dainius Kepenis 2016 metais buvo išrinktas LR Seimo nariu ir dirba Sveikatos komitete. Kartu su kitu Sveikuolių sąjungos atstovu prof. Algimantu Kirkučiu jis yra įkūręs sveikos gyvensenos pakomitetį. Dar vienas Sveikuolių sąjungos narys Aurelijus Veryga šiuo metu yra Sveikatos apsaugos ministras. Tad gal neturėtume stebėtis „Gyvenimo meno“ laimėjimais, įsisavinant Europos Sąjungos lėšas?