Kiek stebėjau pranešimus apie neseniai ES priimtą Migracijos paketą, daugiausia buvo kalbama apie solidarumo nuostatą. Tai viena iš detalių, svarbi, bet tikrai ne vienintelė. Sakyčiau, Lietuvai tikrai ne pati svarbiausia, nors derybų metu ir kėlė nemažai įtampų.
Trumpai – apie viso Migracijos paketo esmę. Nors man neteko dalyvauti derybose, tačiau aktyviai dirbau kartu su savo frakcijos kolegomis bei su Vidaus reikalų ministerijos atstovais. Džiaugiuosi, kad pavyko pasiekti svarbių Lietuvai nuostatų. Ir čia atsakymas tiems, kurie skaičiuoja Europos Parlamento (EP) narių atsakomybes bei aktyvumą. Galima pasiekti rezultatų ir nebūnant pranešėjais, jei esi aktyvus kartu su savo politinės grupės bendražygiais.
Apžvelgsiu mūsų politinės grupės, Europos liaudies frakcijos Europos Parlamente, prioritetus, kurie tapo reikšminga reformos dalimi.
Kas sutarta dėl jau paminėtos solidarumo nuostatos bei pasidalijimo migrantų antplūdžio našta?
Derybose pavyko susitarti dėl lankstaus mechanizmo, tad valstybėms narėms nebus primesta konkreti solidarumo priemonė. Šalys narės, kurios nesusiduria su migracijos spaudimu, galės rinktis, kaip išreikšti solidarumą su ES pasienio valstybėmis: teikti finansavimą, priimti prieglobsčio prašytojus arba siųsti savo ekspertus, jei pagalbos prašanti valstybė to norės.
Tik primenu, kad tebevykstant didelėms turbulencijoms į Rytus nuo mūsų, solidarumas gali būti svarbus ir mums, jeigu antplūdžiai būtų neproporcingai dideli, gali prireikti kitų ES šalių solidarumo.
Lietuvai svarbiausia dalis pakete buvo išorės sienų apsauga ir migracijos kontrolės stiprinimas.
Naujos saugumo patikrų taisyklės padės prie ES išorės sienų veiksmingai patikrinti visus neatitinkančius atvykimo į ES sąlygų asmenis bei aiškiai atskirti tuos, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, ir tuos, kuriems jos nereikia, taip pat identifikuoti keliančius pavojų saugumui. Pagreitinta pasienio procedūra bus taikoma prieglobsčio prašytojams, kuriems greičiausiai nereikia apsaugos, kurie klaidina valdžios institucijas arba kelia grėsmę saugumui. Visa procedūra bus vykdoma taikant „teisinę neatvykimo fikciją“, t. y. nors prašytojas fiziškai bus valstybėje narėje, bus traktuojama, kad jis nėra ES teritorijoje. Tai užtikrins, jog prieglobsčio prašytojo prašymas automatiškai nesuteiks jam teisės likti šalyje. Procedūros metu bus taikomos veiksmingos judėjimo laisvės apribojimo priemonės, būtinos siekiant užkirsti kelią migranto tolimesniam judėjimui ES ir palengvinti grąžinimą po neigiamo sprendimo dėl prieglobsčio priėmimo, asmenims, neturintiems teisės į tarptautinę apsaugą. Taigi, vykdant pasienio procedūras bus sukurtas vientisas ryšys tarp neigiamo sprendimo dėl prieglobsčio ir grąžinimo.
Kitas svarbus reformos elementas – taisyklių dėl saugių šalių suderinimas. ES Saugios trečiosios šalies kriterijai atitiks pagrindinius įsipareigojimus pagal Ženevos pabėgėlių konvenciją ir Europos žmogaus teisių konvenciją. Abiejose konvencijose nėra numatyta teisė laisvai pasirinkti prieglobsčio šalį. Bus identifikuotos saugios kilmės šalys, taip pat šalys, kurios bus laikomos pirmosiomis prieglobsčio šalimis arba saugiomis trečiosiomis šalimis prieglobsčio prašytojams, į kurias jie galės būti grąžinti. ES sieks įgyvendinti saugių trečiųjų šalių koncepciją. Su saugiomis kilmės ir tranzito šalimis bus sudarytos išsamios visaapimančios sutartys, plėtojama partnerystė.
Lietuvai itin reikšmingas pasiekimas – instrumetalizuotos migracijos reiškinio ir apibrėžimo įtvirtinimas ES teisėje. Čia galiu drąsiai pasidžiaugti – buvome šios dalies įtraukimo į paktą lyderiai tiek Parlamente, tiek Taryboje. Migracijos instrumentalizacija apskritai pirmąkart įtraukta į ES teisę. Tai, ką mes patyrėme ir sėkmingai suvaldėme 2020 metais, ir yra migracijos instrumentalizacija. Kremliaus ar kokios kitos valstybės dirbtinai organizuotos migrantų atakos pagal naujas ES migracijos taisykles bus laikomos krizine situacija ir tai suteiks teisę valstybei lanksčiau reaguoti: atidėti prieglobsčio prašytojų registraciją, nukreipti juos į privalomą pasienio procedūrą ir sulaikyti ilgesniam laikui; be to, bus galima riboti pasienio kontrolės punktų darbo valandas arba juos uždaryti.
Dar vienas svarbus aspektas, ginantis nuo instrumentalizuotų migrantų atakų – stacionarios sienos infrastruktūros sąvokos įtvirtinimas Šengeno Sienų Kodekse. Didelėmis pastangomis pavyko pasiekti šį mums itin reikšmingą pokytį, kuomet dauguma suprato, jog neįmanoma apsiginti nuo migrantų srautų antplūdžio neturint fizinio barjero, ir naujame Šengeno Sienų Kodekse stacionari infrastruktūra pripažįstama kaip viena iš priemonių užkirsti kelią neteisėtam sienos kirtimui. Taigi turėsime teisines galimybes šią infrastruktūrą įtvirtinti ir finansuoti. Gindamasi nuo migrantų srautų atakų Lietuva išvystė labai gerą, pavyzdinį, sienos apsaugos standartą ir nuosekliai siūlo, kad atsirastų bendras minimalus ES išorės sienų apsaugos standartas. Atnaujintas Šengeno Sienų Kodeksas numato bendrų minimalių sienų stebėjimo standartų parengimą. Tai suteiks Lietuvai dar didesnius svertus siekiant bendro standarto įvedimo.
Instrumentalizuotos migracijos įtvirtinimas ES teisės aktuose buvo tiek Lietuvos Vidaus reikalų ministerijos, tiek mūsų Europos liaudies partijos principinė nuostata, aktyviai palaikoma mūsų frakcijos derybininkų. Naujoje ES migracijos reformoje pavyko įtvirtinti ne viską, ko siekėme, ypač dėl kairiųjų pasipriešinimo Europos Parlamente – socialistų, žaliųjų, liberalų. Buvo daug įtampų, emocijų, aštrių ginčų tiek dėl migrantų instrumentalizavimo, tiek dėl išorės sienos apsaugos. Nepaisant to, kompromisinis susitarimas – reikšmingas postūmis į priekį. Tačiau svarbu suprasti, kad susitarimas dėl migracijos reformos yra tik pirmasis žingsnis. Toliau valstybėms narėms ir Europos Komisijai teks svarbi užduotis – įgyvendinti šiuos naujus įstatymus. Bus reikalinga ilgalaikė politinė valia ir bendradarbiavimas tarp visų ES valstybių narių bei ES institucijų. Tik sėkmingai įgyvendinus naujuosius teisės aktus, matysime reformos teigiamus ilgalaikius rezultatus.
Balsuojant EP, žalieji (primenu, kad skėtinei Europos Žaliųjų partijai nuo Lietuvos priklauso Sauliaus Skvernelio ir komisaro Virginijaus Sinkevičiaus partija) sukėlė protesto audrą plenarinių posėdžių salėje. Jie protestavo būtent prieš tas nuostatas, kurias siūlėme mes, ir reikalavo migrantams teisės nekliudomai atvykti į ES teritoriją.
Kraštutiniai dešinieji elgėsi kiek santūriau, tačiau irgi balsavo prieš, nes jiems apskritai netinka ES.
Balsų pakako. Tai – žingsnis pirmyn.
Tikiuosi, kitos kadencijos EP kairiųjų įtakos bus mažiau, tad nelegalios migracijos srautus galėsime stabdyti dar efektyviau.
***
Rasa Juknevičienė yra Europos Parlamento narė, ELP frakcijos vicepirmininkė.