Premjeras, pristatydamas ataskaitą Seime, nei vienu žodžiu neužsiminė apie žemės ūkį, lyg šios ūkio šakos visiškai nebūtų. Ataskaita pateikta įspūdingai, išdėstyta 232 puslapiuose, o žemės ūkio sričiai skirta vos 3 su trupučiu puslapio. Apie žemės ūkį pateikti tik teigiami rodikliai, o apie trūkumus, pastaraisiais metais susiklosčiusią nepalankią žemdirbiams situaciją apie šio sektoriaus ateitį nepasakyta nė žodžio.
Ataskaitoje konstatuojama, kad 2019 metais buvo pagaminta žemės ūkio produkcijos, kurios vertė siekė 2 619 mln. eurų ir tai 11 proc. daugiau nei 2018 metais, tai traktuojama kaip didelis pasiekimas, tačiau pažvelkime atgal. Jau 2012 metais šalies bendroji žemės ūkio produkcija siekė 2 711,2 mln. eurų arba 42 mln. daugiau nei 2019 metais, reiškia per 7 metus mes bendrosios žemės ūkio produkcijos nepadidinome, o dar ir sumažinome, tai koks čia pasiekimas?
Atėjusi į valdžią Valstiečių ir žaliųjų sąjunga savo programoje vienu iš svarbiausių punktų žemės ūkio srityje įsirašė gyvulininkystės programos įgyvendinimą, kurioje buvo numatyta ženkliai padidinti gyvulių, ypač pieninių karvių skaičių. Pažiūrėkime, kaip ši programą buvo įgyvendinta. Gyvulių Lietuvoje 2016 metų sausio 1 d. turėjome 716,8 tūkst., o 2020 m. sausio 1 d. jų liko tik 643,9 tūkst., per 4 metus sumažėjo 73 tūkst. vienetų.
Su pieninėmis karvėmis rezultatas dar blogesnis, 2016 m. pieninių karvių šalyje buvo beveik 314 tūkst., o 2020 m. sausio 1 d. liko tik vos 242 tūkst., sumažėjimas beveik 72 tūkst., kai prieš stojant į Europos Sąjungą 2003 metais Lietuvoje buvo beveik 450 tūkst. karvių.
Panagrinėkime kur dingo lietuviškos karvės, ogi dauguma jų buvo eksportuota į užsienį, štai skaičiai: per valstiečių ir žaliųjų valdymo laikotarpį iki 2020 m. gegužės 1 d. iš Lietuvos į užsienį iškeliavo beveik 36 tūkst. pieninių karvių.
Galima būtų pasidžiaugti, jei tiek būtume eksportavę veislinių telyčių, kurios ūkininkams būtų atnešusios nemažą pelną, tačiau išvežame pagrindinę bandą, kuri tiekia perdirbėjams žaliavą, kurios jau trūksta, todėl pieno perdirbimo įmonės yra priverstos trūkstamą žalią pieną pirkti iš latvių ir estų.
Nepasiekti ir programoje numatyti kiti žemės ūkio pažangos rodikliai. Programoje numatyta, kad bendroji žemės ūko produkcija tenkanti 1 ha žemės ūkio naudmenų 2020 m. sieks 1100 eurų, pasiekta tik 864 eurai, vidutinės kaimo gyventojų pajamos 2020 m. turėjo siekti 1 085 eurų, pasiekta tik vos 909 eurai ir tai sudaro tik 78 proc. miestų gyventojų pajamų.
Valdančiajai daugumai nepavyko išjudinti ir kooperatyvų plėtros. Lietuvoje tik 12 proc. ūkininkų dalyvauja kooperacijos procesuose. 2019 metais žemės ūkio kooperatyvais pripažinti tik 28 kooperatyvai, kurie turi didesnes galimybes gauti paramą per investicines priemones, modernizuotis ir plėstis, tačiau 2019 metais paramos gavėjais iš viso patvirtinti 834 pareiškėjai, kuriems numatyta skirti 58,9 mln. eurų, tačiau paramos gavėjais patvirtinti tik 2 pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, kuriems skirta tik 0,52 mln. eurų parama.
Jau aišku, kad liks neįgyvendinta ir kita priemonė, numatyta Vyriausybės programoje, tai 2019 m. I ketvirtyje numatytas įsteigti žemės ūkio gamybos rizikų valdymo fondas.
Dar 2016 m. balandžio 7 dieną kartu su kitais Seimo nariais registravome Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 papildymo 51 straipsniu įstatymo pakeitimo projektą, kurį priėmus būtų buvusios sudarytos prielaidos įkurti Žemės ūkio stabilizavimo fondą. Praėjusioje Seimo kadencijoje neliko laiko jį priimti, o šioje kadencijoje kaip matome valdantieji taip pat nėra suinteresuoti tokį fondą sukurti, todėl ir šis jų programos punktas nėra ir tikėtina nebus įgyvendintas.
Dabartinė Vyriausybė nieko nepadarė siekiant gelbėti griūvančią melioracijos sistemą. Žemdirbiai ne vieną Vyriausybę ragina spręsti šią žemės ūkiui labai svarbią priemonę išlaikyti tinkamą dirvožemio būklę, apsaugant jį ne tik nuo drėgmės pertekliaus, bet ir nuo sausros.
Vyriausybė ne tik nesiruošė šio klausimo spręsti, bet savo programoje įrašė punktą, kad 2018 m. IV ketvirtyje bus pakeistas Melioracijos įstatymas pakeičiant melioracijos sistemų valdymo, finansavimo ir teisinių santykių pertvarkymo modelį ir iki 2020 m. valstybei priklausantys 46 proc. melioracijos įrenginių bus perduoti žemdirbiams.
Tai reikštų valstybės atsisakymą finansuoti jai priklausančių melioracijos įrenginių priežiūrą bei rekonstrukciją, ir šią naštą užkrauti žemdirbiams. Tik aktyvus žemdirbių pasipriešinimas sustabdė šios priemonės įgyvendinimą, tačiau tai gali būti tik laikina pertrauka, nes Melioracijos įstatymo pakeitimas ir toliau yra rengiamas.
Žemdirbių nedžiugina praėjusiais metais sumažėjusios kai kurių žemės ūkio produktų supirkimo kainos. Iš gyvulių ir gyvulininkystės produktų labiausiai sumažėjo paukščių – 10,8 proc., natūralaus pieno – 2,5 proc. ir galvijų – 0,8 proc. kaina. Iš augalininkystės produktų grūdų kaina sumažėjo 10,4 proc., daržovių – 7,2 proc. ir bulvių – 3,7 proc., tai be abejo neigiamai paveikė žemdirbių ekonominius rodiklius.
Beveik prieš 4 metus Lietuvos žemdirbiai balsavo už valstiečių ir žaliųjų sąjungą, tikėdamiesi, kad naujoji valdžia daugiau atsižvelgs į kaimo žmogų, nes mato jų verslo riziką, kuri daugeliu atvejų siejasi su gamtinių sąlygų kaita, tačiau atsitiko priešingai. Nors prieš rinkimus buvo skelbiama, kad šioje srityje nebus keliami jokie mokesčiai, bus laikomasi stabilumo, tačiau jau koreguojant ankstesnės vyriausybės parengtą 2017 m. biudžeto projektą iš karto atsirado privalomojo sveikatos draudimo, „Sodros“, akcizų, pelno, nekilnojamojo turto, žemės mokesčių korekcijos, kurios, jeigu būtų buvę priimtos, dabar Covid-19 pandemijos akivaizdoje, dalis žemdirbių būtų visiškai sužlugdyti. Tik Seimo opozicijos, žemdirbių savivaldos aktyvių veiksmų dėka valdančiųjų užmačios parklupdyti žemdirbius buvo sustabdytos.
Manome, kad prie to prisidėjo ir tūkstančiai žaliųjų kryžių, išdygusių pakelėse, kaip žemdirbių taikus protestas prieš valdžios vykdomą kaimui nepalankią žemės ūkio politiką.
Lietuvos žemės ūkio sektoriaus svarbą šalies ūkyje akivaizdžiai iliustruoja šie skaičiai: 2019 metais Lietuva žemės ūkio ir maisto produktų eksportavo į užsienį už 5 420 mln. eurų, tai 18,4 proc. viso šalies prekių eksporto. Teigiamas prekybos žemės ūkio ir maisto produktais balansas sudarė 1 727 mln. eurų. Šie skaičiai rodo, kad žemės ūkis, užimantis beveik penktadalį viso šalies eksporto, yra ypatingai svarbus Lietuvai.
Belieka tik priminti dabartiniams valdantiesiems, kad ekonomistų suskaičiuota, jog 1 euras investuotas į žemės ūkį, sukuria 1,65 euro pridėtinę vertę.
Nueinančiai Vyriausybei norėtume priminti - neignoruokite kaimo žmonių, labai svarbios žemės ūkio šakos, kaimas buvo ir bus didžiausias šalies garantas apsirūpinant strateginę reikšmę turinčiais maisto produktais įvairių politinių ir klimato kaitos kataklizmų laikotarpiais.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.