Konstituciškai pateisinama, kai valstybės kontroliuojama profesija vykdo viešąjį interesą užtikrinančias funkcijas, ir tai už atlygį atlieka savarankiška privačia veikla besiverčiantys asmenys, valstybė kartu kontroliuoja, kaip tos funkcijos vykdomos.
Laisvosios profesijos atstovų – antstolių, veikla visuomet yra susijusi su viešojo intereso įgyvendinimu, todėl tai svarbu ne tik jų klientams, bet ir tretiesiems asmenims, visuomenei. Antstoliams suteikti labai platūs įgaliojimai taikyti procesinės prievartos priemones – areštuoti pinigines lėšas, turtą, turtines teises. Todėl tokios veiklos specifika lemia objektyvų poreikį – valstybės pareigą veiksmingai kontroliuoti, kaip skaidriai vykdoma ši profesinė veikla.
Pastaraisiais metais turėtų mažėti antstolių pajamos, nes nuo praėjusių metų rugpjūčio mėnesio įsigaliojo nauja sprendimų vykdymo tvarka, nustatanti mažesnius ir skaidresnius skolų išieškojimo įkainius. Atsisakius papildomų vykdymo išlaidų, skolininkams atpigo skolų išieškojimas ir atitinkamai mažėjo antstolių pajamos.
Tokios tendencijos pastebimos Teisingumo ministerijai tikrinant antstolių veiklą. Anksčiau neretai pasitaikydavo atvejų, kai išieškant nedideles 100–300 eurų skolas, kurios sudaro beveik du trečdalius visų įsiskolinimų, vien papildomų vykdymo išlaidų būdavo priskaičiuojama po 200 eurų ar daugiau.
Viešumas kelia didesnį pasitikėjimą. Antstolių darbas yra svarbus ir reikalingas, nes padeda kreditoriams susigrąžinti neatgaunamas, skolininkų geranoriškai negrąžinamas lėšas, ir kartu skatina visuomenę atsakingai tvarkyti finansinius, turtinius kausimus. Sąžiningai sunkų ir nepopuliarų visuomenėje darbą atliekantis žmogus neturėtų gėdytis ar slėpti, kad gauna didesnes, negu kitų profesijų atstovai pajamas.