VU Teisės fakulteto dekanas docentas Haroldas Šinkūnas pasidalijo įspūdingais skaičiais: Teisės klinika 2021 m. suteikė nemokamų teisinių konsultacijų beveik 6500 socialiai pažeidžiamų gyventojų, 2022 m. – beveik 6000. Ieškoma pagalbos įvairiais teisiniais klausimais: darbo teisės, prievolinės teisės, šeimos teisės, migracijos teisės ir kt. Šiuos klausimus padeda išspręsti teisės studentai, o jei problemų išnarplioti savarankiškai nepavyksta, bendradarbiaujama su advokatų kontoros specialistais.
Kilni misija ir vertinga patirtis
Teisės klinika savo veiklą pradėjo prieš 26 metus, inicijuota Teisės fakulteto profesoriaus Vytauto Nekrošiaus. Norėta studentams užtikrinti galimybę gauti realių praktinių užduočių, kurias spręsdami galėtų pasitelkti auditorijoje įgytas žinias. Dar svarbesnė misija buvo teikti teisines paslaugas tiems žmonėms, kuriems įprasta teisininkų pagalba yra sunkiai prieinama.
Studentai padeda ne tik socialiai pažeidžiamiems piliečiams, bet ir imigrantams. Karo Ukrainoje pradžioje didelę konsultacijų dalį sudarė būtent ukrainiečių migracijos ir įdarbinimo klausimai. Didžioji paslaugų dalis teikiama per tiesiogines konsultacijas, bet galima kreiptis ir skaitmeninėje erdvėje: gauti atsakymus į rūpimus teisinius klausimus per pokalbių programėles, nuotolinio darbo platformose ir kt. Daugiausia klientų yra vilniečiai, nes Teisės klinika yra laimėjusi konkursą teikti nemokamas teisines paslaugas Vilniaus miesto savivaldybės gyventojams.
Kaip ši prasminga iniciatyva galėtų būti plečiama visoje Lietuvoje?
Valstybė garantuoja pirminę teisinę pagalbą socialiai remtiniems asmenims. Jos galima kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, deja, nemokamų konsultacijų tinklas Lietuvoje yra labai mažas, tad pagalbą gauna ne visi. Manau, teisinė pagalba socialiai pažeidžiamiems žmonėms turėtų būti teikiama valstybės mastu, todėl reikėtų Vyriausybės pagalbos.
Aš pats 1993 metais baigiau Teisės fakultetą, todėl žinau, kad panašios teisininko paslaugų prieinamumo problemos egzistuoja visoje Lietuvoje. Dažnu atveju klausimai teisininkui netgi nėra itin sudėtingi, tiesiog reikia susigaudyti valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencijų raizgalynėje, rasti konkrečius atsakingus specialistus ar organizacijas, gebėti suformuluoti prašymą arba pareiškimą, laiku išsireikalauti atsakymą, surinkti medžiagą, kad būtų toliau nagrinėjamas teisinis klausimas.
Manyčiau, tokios teisės klinikos turėtų veikti kiekviename rajono centre, galėtų būti finansuojamos centrinės valdžios ir savivaldybių, o teikiamų paslaugų kokybė prižiūrima Teisingumo ministerijos. Tai leistų teisine pagalba pasinaudoti paprastiems žmonėms, geriau ginti kiekvieno piliečio teises.
Reikalingas finansavimas
Pasikalbėjus su Vilniaus universiteto Teisės klinikos direktore Karina Sinkevičiūte tampa aišku, kad pagrindinis iššūkis neatlygintinai teikiant teisines konsultacijas maždaug 6000 klientų per metus yra lėšų stygius. Juk klinika turi paprasčiausių įsipareigojimų, pavyzdžiui, reikia sumokėti nuomos ir komunalinius mokesčius. Taip pat norėtųsi, kad teisės studentams būtų galima skirti bent kokias stipendijas ir taip paskatinti juos prisidėti prie šios socialinės veiklos.
Dažnu atveju VU Teisės klinika socialiai pažeidžiamiems žmonėms tampa paskutine viltimi išspręsti teisines situacijas, nes įpirkti teisininko paslaugų jie negali, taip pat pasižymi mažu teisiniu raštingumu. Todėl savanoriai padeda ne tik spręsti problemas, bet kartais paaiškina žmogui, kad jis yra neteisus ir jam nereikia eiti į teismą ir taip apkrauti teisinio mechanizmo.
Aišku, kad tokie specializuoti nemokamos teisinės pagalbos centrai teiktų pagalbą daug kokybiškiau, nei teikiama dabar, kai dažnu atveju tuščiai deklaruojama savivaldybės pagalba sprendžiant teisines problemas. Mano pasiūlymo esmė – užtikrinta, reali, konkreti nemokamos pirminės teisinės pagalbos sistema Lietuvos gyventojams.