Tačiau to, ką su tuometinio Lietuvos banko vadovo Vito Vasiliausko pagalba pavyko sukurti Lietuvos bankui, dabar galime netekti. Ir dėl to paties Lietuvos banko veiksmų.
Lietuvos banko (LB) politika, kuri turėjo skatinti rinkos plėtrą, palaipsniui virto griežtu kontrolės mechanizmu, pasireiškiančiu didėjančiu patikrinimų skaičiumi ir baudų skyrimu. Tai aiškiai matoma iš statistikos – nuo 2021 metų beveik dvigubai išaugo finansų rinkos dalyvių patikrinimų kiekis ir kone tris kartus padidėjo taikomų sankcijų skaičius. Teisminiai ginčai, kurie išaugo dvigubai, dažnai baigiasi rinkos dalyvių naudai, parodant, kad daugelis LB sprendimų yra pernelyg skuboti ar neteisingai pagrįsti.
Atvejai, atspindintys reguliavimo šešėlius
Kalėdinis laikotarpis 2023 metais Lietuvos bankui tapo pavyzdžiu, kaip nevaldyti reguliavimo procesų. Licencija buvo atimta iš JAV investuotojų valdomos įstaigos, kuri, Lietuvos banko sprendimu nutraukusi prieigą prie SEPA mokėjimų sistemos, pradžioje norėjo pakeisti akcininkus, o paskui buvo priversta sustabdyti veiklą. Šis sprendimas atnešė didžiulę žalą tiek investuotojams, tiek Lietuvos kaip patikimos investicinės aplinkos reputacijai. Tai padidino teisinį neapibrėžtumą, verčiant kitus potencialius investuotojus atidžiau sverti sprendimą investuoti Lietuvoje.
Kitas įvykis susijęs su Jungtinės Karalystės investuotoju, kuriam LB kaltinimai dėl reputacijos praradimo padarė neproporcingą žalą ne tik asmeniui, bet ir visai bendrovei. Įmonė laimėjo bylą prieš Lietuvos banką Lietuvos teismuose, tačiau po kurio laiko vėl buvo pakviesta pasiaiškinti dėl tų pačių dalykų, dėl kurių jau buvo apsigynusi teisme. Turime suprasti, kad tokių sprendimų pasekmės veikia ne tik tiesioginius dalyvius, bet ir platų investicinių ryšių tinklą. Paskleisti gandus ir sugriauti šalies reputaciją galima greitai.
Trečias atvejis irgi baigėsi Lietuvos banko pralaimėjimu. Jis atšaukė vienos įmonės mokėjimo įstaigos licenciją, motyvuodamas, kad įmonė neteisėtai leido elektroninius pinigus, nes laikė klientų lėšas ilgiau nei būtina. Nesutikusi su šiuo sprendimu, įmonė kreipėsi į Lietuvos teismą, kuris nusprendė kreiptis į ES Teisingumo Teismą. Teismas patvirtino, kad veikla, kurioje lėšos laikomos sąskaitoje be aiškaus nurodymo jas iškart pervedinėti, nėra laikoma elektroninių pinigų išdavimu, taip paneigdamas Lietuvos banko taikytą direktyvų aiškinimą, pagal kurį buvo atimtos licencijos.
Būtinybė keisti požiūrį
Šie atvejai atskleidžia būtinybę peržiūrėti esamą reguliavimo politiką ir grįžti prie jos pirminės misijos – skatinti, o ne slopinti inovacijas. Lietuvai, norint išlaikyti ir plėsti savo pozicijas kaip „FinTech“ lyderei, reikia skaidrumo, prognozuojamumo ir, svarbiausia, dialogo tarp reguliuotojų ir rinkos dalyvių. Reguliavimo institucijos turėtų remtis teisingumu, proporcingumu ir konstruktyviu bendradarbiavimu, siekdamos išvengti nepagrįsto verslo ir investicijų stabdymo.
Mūsų verslo aplinka turi būti ne tik konkurencinga, bet ir teisinga. To ir sieksiu dirbdamas Europos Parlamente, jei Lietuva man patikės mandatą. Negalime palikti svarbių Lietuvos klausimų sprendimų tokiems žmonėms, kaip Stasys Jakeliūnas, kuris bandė stabdyti mūsų ekonomikos variklius. Ir kartu negalime nematyti, kad Lietuvos banko vykdomas perteklinis reguliavimas mažina mūsų šalies patrauklumą užsienio investuotojams. Mūsų pramonės sektoriai, ypač „FinTech“, turi galėti veikti be baimės būti neteisingai nuteisti arba diskriminuoti. Tai esminis mūsų ekonomikos augimo ir inovacijų skatinimo klausimas, kuris turėtų būti prioritetas ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.
***
Remigijus Šimašius yra kandidatas į Europos Parlamentą, Vilniaus miesto savivaldybės Laisvės frakcijos narys.