Rinkimuose dėl pasitikėjimo varžosi žmonės ir idėjos. Esu linkęs kalbėti apie savo pasiūlymą vilniečiams ir mano keturias ambicijas Vilniui, tačiau matau, kad reikia pakalbėti ir bent apie dvi svetimas gana pavojingas idėjas.
Skambių frazių pas mano rinkimų konkurentus, realiai suvokiant, kad visgi neteks sėstis į mero postą ir jų įgyvendinti – apstu. Nevertinsiu kiekvienos jų, pasitikiu vilniečių blaiviu protu ir racionalumu – įvertinimą jie padarys jau sekmadienį.
Tačiau dvi konkurentų gana plačiai paskleistos idėjos, manau, yra tiesiog pavojingos miestui. Todėl turime pakalbėti apie jas.
Konservatorių ir jų legionieriaus savivaldos rinkimuose Dainiaus Kreivio pagrindinė idėja (po to, kai buvo sukritikuotas ir dėl to į nesiūlomų idėjų stalčių padėtas tramvajus) – nestatyti Daugiafunkcio komplekso (stadionas + 15 sporto objektų), vietoje to neva pastatant 59 sporto objektus. Ši mintis ir bloga, ir nerealistinė. Kodėl?
Pradėkime nuo to, kad kiekviena sostinė privalo turėti tam tikrus funkcinius pastatus, kurie kartu yra ir miesto simboliai. TV bokštas, Katedra, parlamentas, operos ir baleto rūmai, nacionalinis teatras, koncertų salė. Projektuodamas Katedrą Laurynas Stuoka-Gucevičius kažkodėl nesiūlė: „Pastatykime 59 koplyčias visame Vilniuje, bus žmonėms arčiau namų.“ Niekur nemačiau ir parlamento, išskaidyto į keliasdešimt atskirų namelių mieste. Taip ir nacionalinis stadionas – jis turi būti vienas, pagrindinis, ir užtikrinu, kad toks, kokį jį planuojame, jis kartu bus miesto ir šalies sporto šventovė.
Antra, neužkibkite ant melo apie stadiono finansus. Nacionalinis stadionas kainuos tik 33 mln. eurų, o ne 80 ar 100 mln. eurų, kaip teigia p. Kreivys. Ir tai yra visiškai adekvati tokio objekto kaina – negalvokite, kad kuriant tokius objektus nedaromos analizės. Į visą Daugiafunkcio komplekso kainą (beveik 80 mln. eurų) įeina ne tik nacionalinis stadionas, bet ir 15 kitų sporto objektų, darželis, muziejus, biblioteka, bendruomenės centras bei aplinkinės infrastruktūros sutvarkymas. Nesolidu meluoti stadiono kainą išpučiant triskart ir tuomet teigti, kad už tą kainą išeina 59 kiti objektai.
Trečia, net jei staiga sutartume, kad nestatome stadiono ir kitų 15 sporto objektų, o vietoje jų norime sukurti 59 sporto objektus mieste, greitai paaiškėtų, kad tai liktų tik graži utopija. Pirmiausia dėl to, kad dėl ankstesnių miesto vadovų neatsakingumo, Vilniuje miegamuosiuose rajonuose liko labai mažai laisvų sklypų. Pvz., jau dabar mes turime gelbėti Perkūnkiemio gyventojus ir išpirkinėti privačius sklypus darželiui – o rasti 59 laisvus sklypus būtų neįmanoma. Statyti už miesto laisvuose plotuose? Kas važiuos sportuoti į užmiestį? Išpirkti sklypus mieste? Ar įsivaizduojate, kiek kartų išaugtų sąmata? Apie tai konservatoriai, panašu, nepagalvojo.
Kaip ir nepagalvojo p. Kreivys, kad mieste pagal mūsų valstybės griozdiškus viešuosius pirkimus pastatyti 59 objektus – tai ne tas pats, kas ant savo sklypų be jokių viešųjų pirkimų pastatyti 59 „Moki-Veži“ parduotuves.
Ir net nekalbu apie kainas, kurias prie 59 objektų surašė konservatorių programos autoriai. Jos ne tik gerokai per optimistinės, bet ir triskart viršija stadiono kainą (93 mln. vs. 33 mln. eurų), todėl sakyti, kad vietoje vieno nacionalinio stadiono išeitų 59 objektai – melaginga.
Ir tikrai nepritarsiu p. Kreivio pasiūlymui, cituoju, „pelningai privatizuoti sklypą ant Šeškinės kalvos“. Ne, galiu drąsiai pažadėti – ten bus Vilniaus ir Lietuvos sporto šventovė, o ne koks nors prekybos centras ar daugiabučių kvartalas.
Todėl ši graži 59 objektų utopija galiausiai baigtųsi taip, kaip baigėsi auksinės žuvelės pasaka – neturėtume nei nacionalinio stadiono, nei 15 prie jo suplanuotų sporto objektų, nei dar 59 kitų statinių.
Antroji idėja, kuri supakuota į blizgų popierėlį kaip populistinis masalas jau kurį laiką pardavinėjama rinkėjams – „nemokamas“ viešasis transportas. Ją siūlo Jaunalietuvių (taip, būtent tų, kurie nuolat priešina lietuvius su kitataučiais – nežinau, kaip tai dera su Vilniaus atvirumu) ir Lietuvos laisvės sąjungos koalicija bei jų kandidatas Artūras Zuokas.
„Nemokamas“ dedu į kabutes, nes nemokamų dalykų nebūna – transporto priemonių pirkimą, kurą, vairuotojų atlyginimus finansuoja mokesčių mokėtojai. Papildomai per 30 mln. eurų kasmet. Tačiau net jei nekreiptume į tai dėmesio, idėja yra pavojinga.
Visų pirma, kelias dešimtis kartų įvairiose auditorijose esu uždavęs klausimą – „Ar kas nors iš jūsų arba jūsų pažįstamų nesinaudojate viešuoju transportu todėl, kad jis jums per brangus?“. Kol kas iš šimtų ar net tūkstančių žmonių tepakilo vos kelios rankos. Ir tai nesupratau – juokais ar iš tikrųjų.
Antra, argumentavimas, kad neva nemokamas transportas pritrauks keliasdešimt tūkstančių vilniečių čia prisiregistruoti, yra nepagrįstas, nes jauni žmonės Vilniuje nesiregistruoja, nes neturi nuosavo būsto. Be to, jei tai ir padidintų miesto pajamas, tai labai trumpam laikui, nes, neslėpkime, gyventojų pajamų mokesčio paskirstymo formulė yra visiškai priklausoma nuo provinciją labiau mylinčio Seimo ir Vyriausybės.
Trečia, net nemokamą transportą įvedusio Talino vadovai aiškiai sako – norint padaryti viešąjį transportą nemokamu, visų pirma jis turi būti nepriekaištingai puikus. Būtent. Į tai ir reikia investuoti. Beje, tas pats Talinas susidurs su rimtais iššūkiais, kai jų viešąjį transportą reikės atnaujinti – nemokamus dalykus išlaikyti aukštos kokybės yra gerokai sunkiau.
Beje, kalbant apie Taliną – turime iš jų gavę analizę, ir stebina dvi detalės. Visų pirma, planuotas asmeninių automobilių naudojimo kritimas taip ir neįvyko, tačiau į autobusus sulipo tie, kas anksčiau 1–2 stoteles nueidavo pėsčiomis. Kitaip tariant, miesto gyventojai pradėjo mažiau judėti.
Kur buvo p. Zuokas per tuos 11 metų, kada vadovavo Vilniui ir galėjo įvesti nemokamą viešąjį transportą – nežinau. Bet puikiai žinau, kokios apverktinos būklės autobusus ir troleibusus radau kadencijos pradžioje po jo vadovavimo. Todėl, mano nuomone, labai ciniška siūlyti nemokamo transporto idėją buvusiam merui, kuriam vadovaujant susikaupė net 30 mln. miesto skola viešajam transportui. Tik panaikinę šias skolas galėjome įvykdyti grandiozinį viešojo transporto atnaujinimą.
Ir to negana – viešąjį transportą reikia finansuoti dar stipriau – plėsti maršrutus, pabaigti atnaujinimą, pertvarkyti nemažai sankryžų bei padaryti papildomų A juostų, kad jūs judėtumėte greičiau. Būtent tai ir padarysiu vėl gavęs jūsų pasitikėjimą.
Todėl graži nemokamo transporto idėja realybėje mus sugrąžintų prie suskilusios geldos – nekokybiško viešojo transporto, kadangi jo atnaujinimui vėl trūktų lėšų. Kaip jau buvo prieš 4 metus.
O ciniškas realybės ignoravimas minėtam kandidatui, deja, nėra naujiena. Miestas svaigo apie Guggenheimo muziejų, bet mokykloms neskirdavo lėšų net tualetiniam popieriui įsigyti (ne, čia ne pokštas). Vilniečiai privalėjo išlaikyti brangias oro linijas, bet tuo pačiu metu į darbą turėjo vykti savaime nuo senatvės užsidegančiais autobusais. Buvo kuriami dviračių dalinimo projektai, kai pačių dviračių takų visai nebuvo, arba jie buvo baltais dažais tepliojami ant pėsčiųjų takų taip, lyg juos paišęs žmogus dviratininkų tiesiog nekęstų.
Todėl sekmadienį labai gerai įvertinkite kandidatų idėjas, naudojamas kaip politinius masalus. Keletą tokių pavyzdžių, kaip lengva fantazuoti be atsakomybės, aš irgi pateikiau sekmadienį vykusiuose „Kitokiuose debatuose“.
Ir pasidalinkite su draugais, įspėkite juos apie politinį masalą – būkite pilietiški!
Palaikykite mane ir būtinai mano komandą rinkimuose, kad galėtume Vilnių vesti į priekį.
Už no bullshit politiką!
Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės!