Dar rugpjūčio 18 dieną rašiau, kad visi ribojimai, draudimai ar kitos kvailystės, kurias siūlo Lietuvos užsienio reikalų guru Gabrielius Landsbergis, yra tik žmonių kvailinimas – Lietuva pati viena negali tiesiog riboti judėjimo Šengeno erdvėje. Dabar aiškėja, kad tai ne vien kvailinimas, bet ir patyčios iš teisės.
Praėjo beveik trys mėnesiai po mano publikacijų ir pavojaus šauksmo. Oponentai numojo ranka, žurnalistai apsimetė, kad neišgirdo. Dabar žurnalistai pradeda rašyti apie tuos sprendimus, kurie negalėjo ir negali galioti, nors tai buvo aišku jau iškart.
Kas pažadino žurnalistus? Rusijos žurnalistė Ksenija Sobčiak pėsčiomis kirto Lietuvos ir Baltarusijos valstybinę sieną. Tegul dabar visi diskutuoja, kas ji tokia – Putino arši priešė ar jo geležinė draugė. O gal ir tas, ir anas. Tik priminsiu, kad jos tėvas buvo toks žmogus, kurio lagaminą nešiojo tuomet dar eilinis saugumietis pėstininkas Vladimiras Putinas. O jos motina neseniai pareiškė, kad dukra niekur nebėgo ir į Rusiją netrukus grįš. Tai kodėl bėgo pėsčiomis per Lietuvą?
Panašu, kad K. Sobčiak lakstys po visą Europą laisvai. Vaizduos laisvės simbolį – nepykit, bet panašiai kaip poniutė iš Baltarusijos. O mūsų abejotini teisininkai ir dvaro juokdariai tyli ir tylės. Tik neaišku, kodėl – dėl pinigų pertekliaus ar proto trūkumo. Toks jausmas, kad viskas jau palaiminta iš aukščiau. Ši mintis ir neleidžia džiaugtis oponentų kliurkomis.
Jeigu žurnalistai mokėtų skaityti ir skirtų daugiau laiko teisiniams dalykams, tai G. Landsbergio nusikalbėjimai, Ingridos Šimonytės komentarai greitai būtų viešai paneigti. Deja, taip nėra.
O juk aš jums sakiau! Buvo skelbiama, kad Lietuva uždraus Šengeno vizas. 2007 m. gruodžio 21 d. Lietuva tapo Šengeno erdvės nare, o tai suteikė galimybę lietuviams dar laisviau keliauti po Europą.
Tik išimtinais atvejais, ir tik konkrečiam piliečiui, gali būti atsisakyta išduoti Šengeno vizą arba apriboti judėjimą Šengeno zonoje. Trečiosios šalies (Šengeno erdvei arba ES nepriklausančios šalies) piliečiui, pagal ES teisę negalinčiam naudotis judėjimo laisve, gali būti neleidžiama atvykti tik atitinkamos nacionalinės valdžios institucijos sprendimu, kuriame pateikiamos tikslios atsisakymo priežastys.
Reikia tikėtis kad mūsų Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė, užsienio reikalų ministras G. Landsbergis, ar konservatorių kandidatas į prezidentus Arvydas Anušauskas dabar jau atidžiai perskaitė Šengeno susitarimą. O gal tai darė jau anksčiau, kad sprendimai būtų būtent tokie? Geras agentas padeda saviems neišsiduodamas?
Tik priminsiu, kad Šengeno vizą gavę bet kurios šalies piliečiai gali kirsti bet kurią vidaus sieną be patikrinimų pasienyje. Ponai G. Landsbergis ir A. Anušauskas negali vieni savavališkai tų žmonių sulaikyti ar nepraleisti. Įmanoma tik tuomet, kai dėl to sutaria Šengeno šalys bendrai.
Jeigu padaroma išimtis Kremliaus režimo puolamiems asmenims, tuomet vienu metu tokiais gali pasijusti ir dešimtys milijonų eilinių rusų ar baltarusių. Visi jie taps opozicionieriais iki to momento, kuomet jų kojos saugiai stovės Šengeno zonoje. O vėliau? Tai jau niekam nesvarbu.
Liūdna, kad buvau teisus – kad mūsų šalyje nesąmonių pliurpimas neatsiejamas nuo ideologijos. Panašiai yra ir Rusijoje, kur propagandistai, zacharovos ir kiti teisiniai beraščiai kalba bet ką, kursto ir mausto savo tautą. Jei mes ne tokie, kodėl elgiamės kaip jie?