Remigijus Žemaitaitis. Galimybių pasas yra lėšų švaistymas ir technologinis žingsnis atgal

Spaudos konferencijoje „Kam gyventojui reikalingas „Galimybių pasas“?“ teigiau, kad pasas tarsi sukurtas klastojimui – neskiepytiems studentams, kurie nori kavinėje išgerti alaus. Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavo buvęs Registrų centro vadovas Kęstutis Sabaliauskas, kuris visą galimybių paso išdavimo sistemą pavadino „spausdinimo mašina“.

Trumpoje spaudos konferencijoje akcentavau, kad Vyriausybė kartu su trimis ministrais, proteguodami galimybių pasą, neatsakingai švaisto valstybės pinigus. Vieno galimybių paso išėmimas apytiksliai kainuoja apie eurą. Jei jų atspausdinta jau pusantro milijono, galima paskaičiuoti, kad per metus ši bendra suma gali pasiekti ir 10 milijonų eurų.

Ką reiškia 10 milijonų sveikatos sistemoje – tiek lėšų pakaktų, kad 2-3 mėnesių eilės dėl magnetinio rezonanso tyrimo sutrumpėtų iki savaitės.

Man ir pačiam teko netyčia pasinaudoti žmonos galimybių pasu, su kuriuo patekau į vieną Vilniaus prekybos centrų. Savo telefone turėjau kelių savo giminaičių galimybių pasus. Be jokių problemų patekau į parduotuvę, tačiau tik vėliau supratau netyčia pasinaudojęs žmonos kodu.

Teoriškai turėtų būti tyrimas, kas praleido, turėtų tikrinti dokumentus. Visi šie dalykai yra nukreipti prieš žmogų. Susidaro klastojimo galimybė. Pasas yra skirtas daugiau išrašyti baudas studentams, kurie nėra pasiskiepiję, bet nori nueiti į kavinę išgerti alaus. Ne valstybė pasirūpina žmogumi, o žmogus valstybe.

Buvęs Registrų centro vadovas Kęstutis Sabaliauskas priminė, kad elektroninis receptas ir galimybių pasas abu priklauso nuo e-sveikata.lt bazės, tačiau galimybių pasas yra didelis žingsnis atgal technologiniu požiūriu.

„E-receptas buvo kuriamas galvojant, kad žmogui reikia ne recepto, o vaistų. Tokiu būdu galima išrašyti receptą net po paciento nuotolinio pokalbio su gydytoju. Jam pakanka asmens dokumento.
Kai galimybių pasas yra suformuojamas, žmogus privaloma tvarka turi jį atsispausdinti ar kitaip išsaugoti. Tada jis visur pateikia galimybių pasą arba jo kopija, kodą o ne savo asmens dokumentą“, – aiškino skirtumus K. Sabaliauskas.

Pabrėžė, kad šioje situacijoje tikrintojai, jeigu jie yra sąžiningi, iš tiesų turėtų patikrinti ir asmens dokumentą, kad įsitikintų, jog galimybių pasas yra būtent tikrinamo asmens.

„Kam buvo sukurta šį spausdinimo mašina, sunku atsakyti. Kodėl buvo žengtas žingsnis atgal vėl prie popierinių technologijų? Gal reikėjo pasinaudoti e-recepto pagrindu“, – klausė konferencijos dalyvis.