Akivaizdu, kad konservatoriai iki šiol dirba didiesiems prekybos centrams – meistriškai reguliuoja neva laisvą rinką. Laisvė – didiesiems, o mažiesiems – vergo dalia. Iš esmės, ką iki šiol pasakiau – niekam nieko naujo.
Tačiau kaip reguliuojama ta rinkos laisvė? Vieną atvejį puikiai pamename iš „Covid-19“ epidemijos meto: premjerė prekybos centrams „Covid“ metu leido dirbti, o mažuosius uždariusi laikė kone 1,5 metų. Mažasis bankrutavo, o prekybos centras dar labiau išaugo.
Mažieji gamintojai neteko savo galimybės realizuoti produkciją per mažuosius prekybininkus – rinka dar labiau monopolizavosi.
O dabar pažiūrėkime, kas tęsiasi toliau: tarkime, Marytės mėsos perdirbimo įmonei valstybė davė 3 mln. Europos Sąjungos (ES) paramos kokių nors dešrelių gaminimo įrangai įsigyti, o Jonukui – nedavė. Taip reguliuojama rinka per kainas, nes Marytės dešrelės bus 30 procentų pigesnės. O prekybos centrui – vieninteliam realizuotojui – jokio skirtumo, iš kurio supirkti produkciją – kad tik pigiau.
Tai dar ne viskas: ar žinote, kodėl nė vienas prekybos centras nedaro išpardavimų paskutinį lapkričio savaitgalį arba paskutinį sausio savaitgalį lašišai ir vištienai? O kam konkuruoti tarpusavyje!
Konkrečiai dabar valstybė kainas reguliuoja per elektrą: vieniems kompensuoja, kitiems – ne. Tokia optinė valdžios gerumo apgaulė.
Tik pajamų didinimas gali žmones išvesti iš absoliutaus skurdo lygio, į kurį Lietuva vis ritasi. Bet tam tiesioginio leidimo neduos JAV ir ES. Jos neleis, kad kita šalis gyventų pajamų prasme geriau. Tam per EBP daroma, kad žmonės ir politikai palengva augintų pašalpinių ir pigios darbo jėgos armiją – tai kolonijinis valdymas. Kieno kolonija būsi, tam ir tarnausi.
Dar apie kompensacijas arba pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas tam tikroms verslo grupėms. Jeigu aš duonos ir batono nevalgau, o pats namuose kepu, kodėl mano pajamų sąskaita turi būti kompensuoti Petro ar Onutės perkama duona ir batonas?
Tai neteisinga ir prieštarauja Konstitucijai, tik apie tai nekalbama. Geriau kalbėti apie gėjus ir homoseksualų teises nei visos visuomenės.
Kiekviena lengvata iš jos gavėjo atima 2–5 kartų daugiau, nei duoda. Gausi lengvatą batonui, bet vaikas, anūkas mokykloje negaus geresnio ugdymo, nukasto kelio. Tas pats net su maisto daviniais – tai akivaizdus žmonių žeminimas, užuot sudarius sąlygas pajamoms gauti.
Mieste bedarbių visai negali būti. Jei mieste sveikas žmogus neturi darbo, tai reikia žiūrėti, kodėl taip yra. Tai atsiranda dėl politikų korupcijos ir noro pataikauti tiems, kas ateina balsuoti. Parama ir supakuotas maistas – tik tiems, kurie realiai fiziškai ar protiškai negali – tai jau mūsų, dirbančiųjų, pareiga ir darbas!
Bet gal sąmokslo teorijomis kalbu? Galbūt taip ir būtų, jei ne paskutinis ryškus įvykis su turtingiausiu Lietuvos žmogumi Nerijumi Numa – didžiausio prekybos centro vienu iš savininkų. Jei esi paprastas pilietis ir nesumokėjai mokesčių, nes nesuduri galo su galu – bus išieškota supaprastinta tvarka net nedalyvaujant teisme ir su delspinigiais bei antstolių, teismo išlaidomis.
O jei esi N. Numa ir esi skolingas 5 mln. mokesčių – gali nieko nemokėti. Pati premjerė ir ministrė tuo pasirūpins! Žinoma, kartu su Valstybine mokesčių inspekcija ir finansų ministre Gintare Skaiste. Jų rūpesčiu turtingiausias žmogus, kurio turtas per šiuos metus dar padidėjo 200 milijonų eurų, atleidžiamas nuo teismo nustatytų 5 mln. eurų nesumokėtų mokesčių. Nei daug, nei mažai, bet vaikams, sergantiems sunkiomis ligomis, tai būtų labai reikšminga suma!
Tik priminsiu, kad pono N. Numos įmonės „Maxima“ pelno marža yra 4,81 proc.! Ponaičių iš „Lidl“ – 5,23 proc.! „Norfos“ – 2,45 proc.! O pasaulinio tinklo „Tesco global“ – tik 1,51 proc.!
Mūsų prekybos centrai „galimai“ vykdo kartelinius susitarimus, ir niekam neįdomu, kaip jų gobšumas pinigams ir neapykanta žmonėms juos pačius sunaikins.