Remigijus Žemaitaitis. Konservatorių tikslas – sunaikinti Klaipėdos uostą ir Kelių direkciją?

Gal kalbėčiau kiek kitaip, jei ankstesnė patirtis su konservatoriais ir privatizavimo istorijomis būtų kitokia. Bet dabar aš pamenu „Mažeikių naftos“ ir „Leo LT“ reikalus, kurie Lietuvai baigėsi itin nesėkmingai, o konservatoriams – net labai sėkmingai. Kodėl taip sutampa – kai tik konservatoriai valdžioje, taip šalis netenka kažko labai svarbaus. Akivaizdu, kad yra nusitaikyta į svarbiausius Lietuvos vartus į pasaulį – Klaipėdos valstybinį jūrų uostą. Jūs kaip norite, bet aš dėsiu visas pastangas, kad Lietuva turėtų savo vartus į pasaulį – Klaipėdos uostą.

Žinoma, tai dar ne viskas. Dar rengiamasi į akcines bendroves paversti Oro navigaciją ir Lietuvos automobilių kelių direkciją. Ką tai reiškia valstybei strategiškai, kai jos gyvybiniai elementai didele dalimi tampa privačiu turtu?

Aš atskiriu, kuomet reali vykdoma funkcija gali ir net turi būti privataus verslo reikalas. Gali būti privatus vidinis uostas, prieplauka, krovos bendrovė, bet ne svarbiausi valstybės vartai į pasaulį.

Neabejoju, kad uostas ne šiaip sau bus dirbtinai silpninamas, bus manipuliatyviai kalbama, jog uostui reikia pagalbos, todėl ieškoma investuotojų. Deja, investuotojų tikslas nėra sumerkti pinigus į uosto vandenis. Jie norės pelno. Būtų geriau greičiau arba su neribota garantija neribotą laiką.

Tas pats ir su Oro navigacija arba Lietuvos automobilių kelių direkcija. Tai strateginiai objektai, kurie yra tiesiogiai susiję su mūsų mokesčiais ir jų panaudojimu kelių tvarkymui per amžius – kol gyvuos tokia valstybė Lietuva. Tai reiškia amžinus užsakymus arba katastrofišką padėtį bei kaltųjų neradimą, jei privatininkas nesusitvarko su darbu ir į viską spjauna, bankrutuoja.

Taip pat tai puiki proga priešiškoms valstybėms okupuoti Lietuvą per ekonomiką – atsidurti tarp akcininkų arba valdyboje. Ir tai ne Žemaitaičio išmislai, o daug kartų pasitvirtinę faktai, pasireiškiantys ne tik Baltijos šalyse, bet ir tokioje Europos Sąjungos narėje kaip Vokietija, kuri pastarosiomis dienomis nusprendė galutinai nupirkti 100 procentų savo šalyje veikiančios „Gazprom Germania“ akcijų.

Trumpai apibendrinant – Vokietija vaduojasi iš pavojingų akcininkų pinklių ir nacionalizuoja strateginius objektus, o Lietuva – atidaro vartus ekonominei okupacijai. Ar tai kvailumas, o gal toks ir yra tikrasis planas? Vaizduoti antirusišką, apšaukti Žemaitaitį kremliniu ir… už akių dirbti Kremliui?

Lyg prakeikimas – kai tik jie valdžioje, taip Lietuva praranda kažką svarbaus. Schema ta pati: paversti valstybinę įmonę akcine bendrove ir privatizuoti. Ir čia kalbame visai ne apie kokias sritis, kurios iš esmės nėra valstybės ar viešoji funkcija. Mes kalbame apie tikrą Lietuvos turtą, jos konkurencingumo ir stiprybės bei visų Lietuvos žmonių saugumo (fizinio ar ekonominio) garantus.

Retas pastebi ir prisimena, kad būdamas premjeru Saulius Skvernelis leido privatizuoti 25 proc. „Ignitis“ akcijų. Darbas analogiškas kaip ir konservatorių. Šiuo klausimu jie sutaria. Nors ką čia kalbėti – jie sutaria visais klausimais ir nėra jokie oponentai.

Aš manau, kad nusikalstamas funkcijų išskaidymas, koks nutiko mūsų energetikoje, gali pasikartoti ir Klaipėdos uoste. Taip po truputėlį uostas atsidurs kažkurio ypač didelio pasaulio žaidėjo rankose. Tik kieno? Kinijos? Rusijos? O gal JAV – kaip ir nutiko su Mažeikių nafta? Paims, išparduos, nugriebs grietinėlę ir atsikratys.

Valstybinė įmonė – ne šiaip gardus kąsnelis ar iššūkis privačiam verslui. Tai garantuoti užsakymai 1000 metų į priekį, nebent ant Klaipėdos nukris meteoritas.

Sudėliokime taškus: konservatoriai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija – kiekvienas Seimo narys – asmeniškai turi žinoti, kad savo balsais gali sunaikinti Lietuvos vartus į pasaulį – Klaipėdos uostą! Kaltininkai bus užfiksuoti visiems laikams ir ateinančioms Lietuvos kartoms.