Remigijus Žemaitaitis. Ne verslas blogas, o kvaila valdžia iškraipo rinką

Be galo pikta, kad politikai ar profsąjungų atstovai manipuliuoja tokiomis frazėmis kaip „verslas turi sumokėti už testavimą, nes ir taip daug paramos gavo“. Tuomet neatlaiko mano emocijos ir išpilu viską, ką apie tokius visažinius galvoju. Iš tiesų – jei verslas iš pažiūros ką nors daro blogai – ne dėl savo godumo, o kvailų valdžios sprendimų. Netikite?

Žiūrėkite, kokia baisi yra „Maxima“ – pandeminiais metais ji uždirbo 219,7 milijono eurų, o pastaruoju metu kniaukia, kad siaubingai trūksta darbuotojų. Šioje vietoje būtų galima sakyti – tegul dalijasi pelnu su darbuotojais, tuomet nebus problemų su darbo jėgos trūkumu. Gal tai ir būtų teisingas sprendimas, tačiau vargu ar išvis dabar turėtume tokią situaciją, jei valdžia nebūtų kišusi savo trigrašio ten, kur nereikia? Ir dabar, ir prieš 25 metus.

Ir tai tiesa. Žinau galybę įmonių, kurios pandeminius metus baigė praktiškai be pelno, tačiau atlyginimų žmonėms nemažino. Dar net didino. Tiesiog tokia kito verslo filosofija. Beje, yra prekybos centrų, kurie moka tikrai nemažus atlyginimus. Gal ten ir nuėjo tie darbuotojai, kurių ieško „Maxima“?

Tačiau dabar – ne apie tai. Tos pačios milžiniškus pelnus skaičiuojančios „Maximos“ situaciją iškreipė ne pandemija, ne grobuoniškas verslo charakteris, o kvaili politiniai sprendimai, reguliuojantys, kas jiems nepriklauso, ir nuolaidžiaujantys ten, kur turėtų būti ginamos visuomenės teisės ir laisvės.

Apie ką kalbu? Kadaise valdžia leido didžiuliams prekybos centrams kurtis miestų centruose. Tai pražudė nemažą dalį mažyčių šeimos verslų. Pražudė verslo gyvybę. Patikėkite, visi verslai žino, kad be smulkiojo greitai ateis didžiųjų verslų eilė išnykti.

O pastaraisiais pandeminiais metais valdžia sukūrė tokias sąlygas, kad kurį laiką žmonės galėjo pirkti tik „supermarketuose“. Vėl smūgis mažiesiems, pelnas didiesiems. Ir tai – ne „Maximos“ sprendimas. Ne ji kalta, kad valdžia pati savo sprendimais kuria tokią iškreiptą aplinką.

Beje, teoriškai, jei būtų panaikinta minimalaus atlyginimo sąvoka, kuri iš esmės yra valdžios sukurta norma, ir valdžia mažiau kištųsi į atlygio skaičiavimą – iš tiesų laisvoje rinkoje atlyginimai augtų mažiausiai 15 procentų. O dabar turime psichologinį piniginį atramos strypą, į kurį esame įsikibę.

Šiuo metu daugybė neišmanėlių pradėjo eskaluoti mintį, jog už testavimą privalo mokėti verslas, o ne darbuotojai? Taip teigia būtent tie, kurie galvoja, jog verslas yra kaltas dėl savo godumo, iškrypimo, antihumaniškumo. Sako – verslas gavo didžiulę paramą, todėl dabar tegul ir moka už testavimą!

O aš sakau, kad verslas gavo praktiškai nulį paramos. Visa parama buvo skirta darbuotojams išlaikyti ir jų prastovoms kompensuoti. Tiesa, gal yra verslo atstovų, kurie elgėsi nesąžiningai ir kompensacijas ar dalį jų pasisavino. Bet tai jau ne verslas, tai nusikaltėliai.

Iš tiesų dėl įvairių išmokų ir kompensacijų tikras verslas pasitarnavo kaip tarpininkas. Verslu valdžia pasinaudojo kaip organizmu, turinčiu tinkamą struktūrą paramai skleisti. Tiesiog kiekvienos įmonės buhalteriai daug dirbo ir išdalijo įplaukas iš valstybės. Noriu pasakyti, kad tas neišmanėlių keikiamas verslas turi geriau valdomus administracinius padalinius nei Sodra ar Užimtumo tarnyba. Valdžia tai labai gerai žino.

Beje, verslininkai už valstybei suteiktą paramą turėjo mokėti atlyginimus savo buhalteriams. Biurokratinis aparatas tokių krūvių neištvertų ir patrūktų. Ar tai kas nors įvertino?

Mažas pavyzdinis akcentas – žinau verslo atstovų, kurie už skiepą jau pavasarį mokėjo savo darbuotojams po 100 eurų. Verslas suinteresuotas išlikti, todėl veikia efektyviai ir lenkia valdžią savo sprendimais, dažniau pataiko į laikmetį. Juk valdžia su šiuo sprendimu gerokai pavėlavo ir skaudžiai apsijuokė.

Taigi, valdžios sprendimai sukuria negerą verslo klimatą šalyje. Dėl šios priežasties kažkur pritrūksta darbuotojų. Dėl galimybių paso ir kitų pandeminių reguliavimų greitu laiku bedarbių gali drastiškai padaugėti. Ir tikrai ne verslas dėl to bus kaltas, nors kaltintojai šauks visai kitaip.

Gal jau laikas vietoje atsibodusių valdiškų žinių ir naujienų didesnį dėmesį skirti verslo iniciatyvoms ir problemoms viešinti? Gal tuomet iš sudėtingos ekonominės situacijos išeisime visi laimingesni? Gal viena picerija jau neatrodys pranašesnė ir gudresnė už visą valdžios aparatą? Visi ėriukai sveiki ir vilkai sotūs?

Valstybės kompasas nusimušė, kursas neaiškus. Neišlaikoma pusiausvyra tarp kapitalo ir visuomenės gyvenimo kokybės. Komisarė Šimonytė uždraudė smulkųjį verslą – štai kodėl tuštėja regionai, atsiranda vadinamosios dvi Lietuvos.

Ar yra išeitis? Visada. Iš praeities reikia tik pasimokyti ir nekartoti klaidų, neieškoti kaltų. Ta pati komisarė galėtų nustoti orientuotis į kažkokį mistinį minimalų atlyginimą ar dar mistiškesnį galimybių pasą. O gal pats laikas atsikratyti pašalpų dalinimo socialinės politikos? Gal metas imtis tikro verslo skatinimo? Nes verslas yra gėris, kuris sukuria stiprią valstybę ir turtingą visuomenę.