Remigijus Žemaitaitis. Politikai, apžvalgininkai ir teisėjai – „ko verti“ ar „kiek kainuoja“?

Šiomis dienomis kaip niekada tenka kelti klausimą – ko verti yra tie, kuriais turėtume pasitikėti? Visa valdžios, žiniasklaidos ir ekspertų bejėgystė atsiskleidžia vienintelio klausimo fone – dėl beveik metus nepakeistų kadenciją baigusių Konstitucinio teismo teisėjų. Išryškėja partijų dviveidiškumas, nyksta jų skirtumai. Pasimato šališkumo sukelta politikos apžvalgininkų impotencija. Juk kaip elgiesi, toks ir esi!

Dievaži, kai mane žmonės rudenį išrinko į Seimą, buvau davęs sau žodį dirbti tik diplomatiškai, korektiškai. Nesitaškyti emociniais prieskoniais ir vartoti tik konstruktyvią retoriką. Man nepavyksta, nes tai, kas vyksta Seime, tiesiog užvirina kraują ir prieš tai tenka kovoti visomis jėgomis.

Kai paskutiniame plenariniame posėdyje paklausiau, kodėl valdantieji konservatoriai ir liberalai elgiasi taip pat, kaip „valstiečiai“ elgėsi pavasarį, pastebėjau pašaipius žvilgsnius.

Tos pačios dienos vakare apie tai prabilo garbūs teisėjai ir kai kurie politikos žinovai. Darosi jau ne taip juokinga. Iš tiesų dabartiniai valdantieji elgiasi net blogiau už jau nuo sosto nuėjusius „valstiečius“.

Dvigubi standartai?

Priminsiu, kad trijų KT teisėjų – pirmininko Dainiaus Žalimo ir teisėjų Gedimino Mesonio bei Vyto Miliaus – kadencija baigėsi pernai kovo 19-ąją, tačiau jie dirba iki šiol.

Kodėl? Pavasarį „valstiečiai“ šį klausimą tampė it katė žuvies pūslę – tai netiko kandidatai, tai virusas trukdė. Žinomi apžvalgininkai ir tuomet opozicijoje buvę konservatoriai bei liberalai išsijuosę šaukė, kad neskiriant naujų teisėjų bandoma sukurti sau palankų KT.

Tai buvo ne šiaip kaltinimai. Užkurta tikra informacinio pragaro mašina. Pavojaus varpais skalambijo ekspertai ir žurnalistikos pusdieviai. Vieni kalbino kitus ir keitėsi vietomis. Dabar juos geriausiu atveju būtų galima pavadinti prokonservatoriškais, šališkais.

O gal nupirktais? Juk vieno jų žmona atsidūrė dabartinės premjerės komandoje, o garsiausiai apie tai šaukę dabar kažkodėl tyli it vandens į burną prisėmę. Tai kur dabar A.Tapinas ir R.Miliūtė su „Laisvės TV“? Kodėl R.Valatka ir daugybė nuomonės formuotojų gilinasi tik į „Sviesto sviestuoto“ ir aukų nesurenkančios bažnyčios reikalus? Kur tiesos šauklys E.Jakilaitis?

Paskutinį kartą balsuoti dėl teisėjų pakeitimo Seime buvo numatyta pirmąjį sausio antradienį. Klausimas buvo darbotvarkėje, tačiau po nakties iš ten dingo be jokių aiškiai įvardintų motyvų. Dabar daroma viskas, kad šis klausimas būtų nukeltas neapibrėžtam laikui – į kovo mėnesį, kuomet Seimas vėl galės rinktis ir balsuoti gyvai ir slaptai.

Visi nerimą keliantys klausimai ir argumentai šia tema atremiami prastos epidemiologinės situacijos koziriu, nors Seime per posėdžius buvo spręsta daugybė kitų klausimų.

Iš pradžių teisėjus paskirti trukdė biudžeto svarstymas, o dabar jau – pandemija. Įdomu tai, kad Seimo posėdžiai buvo pratęsti Seimo pirmininkės V.Čmilytės-Nielsen prašymu, nes būtinai reikia paskirti tris teisėjus. Aiškiai pamenu, kad posėdžių sesija buvo pratęsta būtent dėl minėto KT klausimo, kurio darbotvarkėje neliko paskutinę minutę. Rimtų priežasčių tam nematau. Kandidatai yra, Seimas posėdžiauja, reikalas svarbus.

Dar ne viskas – Seimo Pirmininkė atmetė mano pareiškimus KT klausimu ir akcentavo, kad pagrindinė priežastis yra sveikatos saugumo sumetimai. Tačiau artimiausių Seimo posėdžių darbotvarkėje nei šią nei kitą savaitę nėra nė vieno klausimo, susijusio su sveikata ar pandemija. Čia reikėtų V.Čmilytei-Nielsen palinkėti geresnių patarėjų, kurie padėtų nepasiklysti tarp kelių pušų.

Kam naudinga užvaldyti Konstitucinį teismą?

Internete galima lengvai rasti publikacijas, kuriose pavasarį profesorius V.Sinkevičius, apžvalgininkas R.Valatka, konservatorių lyderis G.Landsbergis, pats teismo pirmininkas D.Žalimas ir daugelis kitų perspėja apie teisėjų pakeitimo būtinybę, pavojų Konstitucijai ir galimybę, jog valdantieji galimai bando sukurti sau palankų KT. Teisėjai praėjusiose Seimo kadencijoje taip ir nebuvo paskirti. Čia „valstiečių“ istorija bei kaltė ir baigiasi.

Kažkas panašaus darosi ir dabar, nors jėgos poliai pasikeitė. Dabar valdžioje yra tie, kurie šaukė apie pavojų. Veidmainiškumo atsirado dar daugiau, nes dabar valdantieji elgiasi priešingai, nei kalbėjo pavasarį.

Tai gal šįkart ne „valstiečiai“, o konservatoriai su liberalais nori užvaldyti KT? O ir apčiuopiamo pagrindo tokioms spėlionėms nebūtų sunku sugalvoti. Štai šio teismo pirmininkas D.Žalimas iš tiesų yra prokonservatoriška asmenybė, nuo šios partijos kandidatavęs į Europos parlamentą, dirbęs R.Juknevičienės patarėju.

Gal jam yra būtina išlikti savo poste, kad spėtų konstituciškai įteisinti V.Landsbergiui Prezidento statusą? Kas galėtų paneigti? Laikas parodys.

Be to, kad ir kaip nuspręstų Seimas, visada išlieka klausimas, ar KT sprendimai su nepakeistais teisėjais yra teisėti. Teisėjai renkami tik vienai devynerių metų kadencijai.

Tyla ir išverstas kailis

Įdomiai atrodo profesoriaus V.Sinkevičiaus pozicija šiuo klausimu. Jis pavasarį viešai svarstė, kad už situacijos galėtų slypėtų valdančiųjų noras paskirti teisėjais lojalius, atvirai pataikaujančius asmenis. Dabar jis sako, kad jokio Konstitucijos pažeidimo nėra. Naujų narių paskyrimo galima laukti kiek tik nori?

Pavasarį apie galimus bandymus perimti Konstitucinio teismo kontrolę kalbėjo ir Liberalų sąjūdžio lyderė dabartinė Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen. Ji anuomet skelbė, kad neteisėtas valdančiosios Seimo daugumos sprendimas kelia rimtą grėsmę teisinei šalies sistema ir pareiškė, kad dėl to kreipsis į Europos komisiją. Įdomu, ar nesirengia Seimo pirmininkė tuo pačiu klausimu kreiptis į Europos komisiją dabar?

Tuo tarpu Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Egidijus Šileikis tikina, jog situacija yra akivaizdus prieštaravimas Konstitucijai, o pandemija – nėra pasiteisinimas ir priežastis nieko nedaryti.

Jam pritaria ir profesorius Vytautas Nekrošius, iš esmės likęs nuoseklus bei griežtas pavasarį ir dabar. Jis teigia, kad iš Konstitucijos yra tyčiojamasi. Įtaria, kad tokių įvykių eigos priežastis anuomet ir dabar yra banali – tarp pasiūlytų kandidatų nėra kažkam reikalingo ar reikalingos.

Ką galvoti, jei šis klausimas tiesiog be didelių politikų ceremonijų ir apžvalgininkų rypavimų bus nukeltas į pavasario sesiją? Tiesiog teks pripažinti, kad Konstitucija buvusiems ir esamiems valdantiesiems tėra menkaverčiai dirvonai, kuriuos galima suarti bet kada arba niekada.

Čia pasipila retoriniai klausimai. Ko tuomet verta politiko priesaika, jei Konstitucija prilyginama mėgėjiškai brošiūrai? Ko verti politikų žodžiai ir darbai, jei galima daryti bet ką ir už nieką neatsakyti?

Ko vertas Konstitucinis Teismas, jei jo nepakeistas pirmininkas analogiškoje situacijoje prie vienos valdžios baiminasi užvaldymo, o prie kitos jaučiasi ramiai ir patogiai laukia pavasario?

Ko verti apžvalgininkai, kurie pučia tik į vieną politinę dūdą? Kur tiesos šaukliai dabar, kai Lietuvai jų taip reikia? Ko verta politiko ar teisėjo sąžinė? Kiek kainuoja apžvalgininko nuomonė? O kiek kainuoja jo tyla?