Kur blogis? Sukontroliuoti lošimo bendrovę, kuri neturi pastato ar savo patalpų, yra labai sunku. O kodėl juos reikėtų kontroliuoti? Lai moka mokesčius, o Lietuva klesti? Kontrolė čia būtina dėl skaidrumo, o labiausiai dėl žmonių saugumo.

Kalba eina apie mažiausiai 21 tūkstantį žmonių likimų – būtent tiek yra parašę prašymus neįleisti jų į azartinių lošimų įstaigas, nes turi priklausomybę. O ji yra baisi. Žmonės praranda viską iki paskutinio skatiko. Ir dar šeimas. Kartais ir patį gyvenimą. O kiek žmonių su tokia priklausomybe dar neįsirašė į registrą „Nebenoriu lošti“?

Atverti tokią Pandoros skrynią – paleisti neribojamai lošimus internete – reiškia priklausomą žmogų bet kada įleisti į lošimo namus. Net jei jie ir virtualūs. Lošimo bendrovė turi turėti ką prarasti – realias patalpas lošimui. Kitaip priklausomas žmogus palošti užsuks su kaimyno duomenimis.

Ką apie priklausomybę azartiniams lošimams sako psichologai? Kai Jaučiamas poreikis slėpti, kad lošiama - tai jau rimtas požymis. Sunku kontroliuoti lošimo įpročius ir lošiama net kai visai neturi pinigų. Tuomet prasideda nerimas, depresija, atsiranda polinkis į savižudybę.

Didžiausias iššūkis yra ne nustoti lošti, o nustojus nepradėti vėl. Internetas ir taip šiuos žaidimus padarė kur kas prieinamesnius platesniam visuomenės ratui. Jiems ir taip sunku neatkristi.

Smagu, kad Seimui pasirodė svarbu ir Seimo nariai pritarė siūlymui šias pataisas peržvelgti per STT didinamuosius stiklus. Juk visai atsitiktinai, grynai teoriškai, gali taip būti, kad nenustatytoje šalyje panašių pasiūlymų autorius dėl nenustatytų priežasčių nenustatytą laiką gyveno nenustatytos virtualios lošimo bendrovės savininko namuose? Visai ne virtualiuose.

Tiesa, M. Majauskas tikina, kad Lietuva dėl tokių pataisų praturtės 8 milijonais eurų. O aš tik priminsiu, kad tie nuo lošimo priklausomi asmenys per metus pralošdavo nuo 80 iki 160 milijonų. Tai kur čia nauda valstybei?

Paradoksas: Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija Seimo narius paragino nepritarti svarstomiems pakeitimams, nes tai dar labiau išbalansuotų lošimų rinką. Tai reiškia, kad visi rinkos dalyviai būtų suinteresuoti naikinti antžeminius lošimų namus ir persikeltų į virtualųjį pasaulį.

Dar priminsiu vieną M. Majausko viražą, kuris nutiko gegužės mėnesį. Tuomet jis uždraudė tai, kas ir taip iš esmės yra draudžiama, ir leido tai, kas iš esmės ir taip yra leidžiama.

Tik paklausykite, jis pasiūlė drausti bet kokia forma skatinti lošti! Reklama lieka tokia pat, bet draudžiama dar kaip nors kitaip skatinti. O taip buvo galima? Juk reklama labai aiškiai reglamentuota, o paslėpta reklama išvis draudžiama.

Rodos, šaunus, rūpestingas žmogus? Iš tiesų niekas nepasikeitė, tik sudarė įspūdį, kad yra labai griežtas lošimo bendrovių atžvilgiu. Praeina vasara ir matom tikrąjį veidą – turim pasiūlymą lošimo bendrovėms neturėti realaus adreso. Bingo!

M. Majauskas rūpestingai priminė visiems, kad karantino metu žmonės aktyviau lošė internete ir žymiai padaugėjo žmonių „Nebenoriu lošti“ asmenų registre. Pridursiu, kad po dabartinių jo siūlymų šių žmonių padvigubės, tačiau net ir būdami sąraše jie nesustos lošti. Loš skolintais vardais, o gal ir skolintais pinigais – grąžins, kai išloš.