Rimantas Dagys. Kada šių laikų liberalūs ir kairuoliški „europinių“ vertybių gynėjai pasmerks vieną ES krikštatėvių Robertą Schumaną?

Ne paslaptis, kad ES liberaliems ir kairuoliškiems politikams ir juos palaikančiai žiniasklaidai labai nepatinka Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. Netrūksta tokių komentarų ir Lietuvoje, nusišnekama iki to, kad V. Orbanas skelbiamas kone Rusijos agentu, kukliai užmirštant, kad Vengrijos šalies naikintuvai saugo Lietuvos padangę nuo Rusijos naikintuvų.

Šiems „europinių vertybių“ saugotojams labai kliūna ir kaimynės Lenkijos valdantieji su šalies premjeru Jaroslawu Kaczynskiu. Nors ES netrūksta simpatijų Rusijai reiškiančių ir su ja „biznį“ noriai linkusių daryti politikų, jie mūsų „europietiškos demokratijos“ gynėjų taip nejaudina. Mano manymu, liberalios „demokratijos“ sargus labiausiai jaudina tai, kad šių šalių premjerai neslepia savo krikščioniškų pažiūrų.

Pamėginkime įsivaizduoti, kad dabar Europos Sąjungos tvarkymosi principų pamatas būtų garsiai deklaruotos vieno iš jos krikštatėvių laikomo Roberto Schumano tezės:

„Ištiesime ranką buvusiems priešininkams.“

„Demokratija bus krikščioniška arba nebus jokios“.

„Bendrijos institucijos turi tarnauti, o ne vadovauti.“

„Ekonominių ryšių pagrindas turi būti ekonominis solidarumas.“

„Europos Bendrijos esmė nėra jungimasis į supervalstybę.“

„Europos dvasia reiškia priklausymą krikščioniškajai kultūrai.“

„Turime grįžti prie politikos pirminės prasmės – tarnybos bendrajam gėriui – supratimo.“

„Politikas turi būti visuomenės pasitikėjimo vertas žmogus.“

„Žmonių bendrystė ir solidarumo dvasia yra virš institucijų kompetencijos.“

„Europos politika neturi prieštarauti patriotizmo idealams, turi skatinti mylėti savo tėvynę taip, kad mylimos būtų ir kitos šalys.“

„Visi, suprantama, netobuli esame Apvaizdos įrankiai geriems darbams.“

„Europos tautų bendrija yra bendra vertybė ir rūpestis visais žmonėmis nuo pradėjimo iki natūralios mirties bet ne pagrindas verslo egoizmui“

Įsiskaitykime ir pamėginkime įsivaizduoti, kokiais „vertinimais“ jį apipiltų žymi dalis dabartinių liberalių ir kairuoliškų „demokratijos“ gynėjų? Kas labiau šių principų laikosi – Viktoras Orbanas ir Jaroslawas Kaczynskis ar „federalizuoti“ Europą siekiantys minėtieji šių dienų „europinių“ vertybių sargai?

Beje, iki šiol jie taip pat kukliai nutyli, kad Robertas Schumanas gyveno kaip tikėjimo ir maldos žmogus. 1990 m. Meco vyskupas inicijavo R. Schumano beatifikacijos procesą. 2004 m. tyrimas buvo baigtas, o Robertas Šumanas Bažnyčios paskelbtas „Dievo tarnu“. Tai – esminis beatifikacijos proceso žingsnis, kurio tęsinio galime tikėtis netolimoje ateityje.