Rimantas Jonas Dagys. Ar be „bravūros“ valstybės valdyme galime ko nors daugiau tikėtis?

Apsaugoti mūsų šeimas nuo valdančiųjų nėra lengva, kaip ir nelengva apsaugoti mūsų miškus ir želdynus miestuose nuo iškirtimo. Visi stebime, su kokiu nuoseklumu ir atkaklumu siekiama bet kokia kaina įteisinti vienalytes partnerystes, net perkrikštijant jas į Civilines sąjungas.

Žiniasklaida atkreipė dėmesį į neįgyvendinamas mūsų miškų saugojimo programas. Kaip gi jas įgyvendinti, kai įgyvendina jas iš esmės ne miškininkai, bet „medkirčiai“. Na, bet tai irgi buvo dabar valdžioje esančiųjų nuosekli ir ilgalaikė strategija, anksčiau pateikiama kaip moderni.

Palikime kol kas šias sritis, pokyčiai kuriose, ignoruojant absoliučios piliečių daugumos nuomonę, įgyvendinamos su stebėtinu atkaklumu. Žmonės šiaip iš valdančiųjų tikėtųsi išmintingo valdymo. Tuštoka bravūra ir savigyra vargu, ar yra panaši į išmintį. Pažiūrėkime kaip gi sekasi kitose srityse, kokia politika čia dominuoja.

Ką tik nuvilnijo panika dėl prastų mūsų abiturientų egzaminų rezultatų. Faktas akivaizdus ir apgailėtinas šaliai, mėgstančiai garsiai pakalbėti apie aukštų technologijų šalį. Pasirodo, trečdalis mokinių nelabai moka skaičiuoti. Iš tikro prie šio „darbo“ prisidėjo ne viena Vyriausybė, bet nemenkai įvairiais laikais „padirbėjo“ dabar valdantieji ir kairieji. Deja, dabar jau akivaizdu, kad nesibaigiančiomis fasadinėmis reformomis, profiliavimais, pamiršę turinį, sumenkinę mokytojo autoritetą, sukūrėme mokymo sistemą, iš esmės besivadovaujančią trimis postulatais:

1. kiek bus du kartus du vaikams žinoti pageidautina;
2. apie savo teises žinoti būtina;
3. savo lytine tapatybę abejoti privaloma.

Ką siūlo valdantieji padėčiai taisyti: pakeisti be žinių testavimų, egzaminus palengvinti. Ką tai keičia? Galime daryti išvadą, kad juos padėtis tenkina ir pagrindinių „postulatų“ atsisakyti neketinama. Priešingai, bravūriškos kalbos apie išmaniųjų technologijų diegimą, pažangos strategijas netyla.

Mes nepamirštame pasididžiuoti savo nepriklausoma energetikos sistema, nors kol kas vis dar esame sujungti su Rusijos energetikos sistema ir iš esmės elektrą semiame iš to paties „elektros tvenkinio“, į kurį energiją supila ir Rusija. Aišku, šioje srityje, palyginus su vokiečiais, atrodome geriau. Gal todėl noras pasirodyti dar geriau pagimdė naują valdymo „perlą“. Taigi, akivaizdžiai matant, kad dėl karo Ukrainoje pasekmių pasaulis išgyvens elektros kainų nestabilumą, pradėta „drąsi“, o gal tiesiog neišmanėliška elektros tiekimo reforma, nuo kurios „kaip ir dera“ pirmiausia nukentės labiausiai pažeidžiami kaimo gyventojai, ir neaišku, ar nenukentės dar daugiau nei 180 000 gyventojų, pasirinkusių elektros tiekėją „Perlas Energija“. Už ją garantavo Vyriausybė, kuri ir sakė, kad tai geriau negu valstybinė įmonė, privačios kompanijos padarys geriau, o mes gi norime būti pažangiais lyderiais.

Taigi, valdantieji, nežiūrint akivaizdžių grėsmių, ėmėsi kone prievartiniu būdu versti vartotojus pasirinkti elektros tiekėją. O energetikos reformos „perlas“, pasirodo, yra dirbtinis. Gana ciniškai atrodo, kada Vyriausybė skatino gyventojus protingai pasirinkti tiekėją, patys pradėję reformą netinkamu laiku. Matyt, žodis „išmintis“ yra svetimas valdantiesiems. Kaip ir dera, Premjerė kaltės nejaučia, kalti žmonės, neteisingai pasirinkę. Tai reikia suprasti, kad „kieta“ reforma bus tęsiama.

Sveikatos apsaugos ministras nepavargsta kalbėti tik jam suprantamą apie Sveikatos sistemos tobulinimą, o jį kritikuoti tampa nesolidu. Klausantis jo akivaizdu, kad dažnai jis pats vargiai supranta, apie ką šneka, nuo jo paaiškinimų žmonės tiesiog pasimeta. Tačiau „drąsos ir bravūros“ nestinga. Na, tik labai „drąsus“ asmuo gali optimizuoti, t. y. mažinti, sveikatos įstaigų tinklą Covid-19 pandemijos akivaizdoje.

Apie bravūros pasekmes užsienio politikoje yra prirašyta ir prikalbėta, akivaizdu, kad „kelis kartus pagalvoti, o po to kalbėti“ mums nepriimtinas veikimo būdas. Nesmagu prisiminti, kad aktyviai kritikuodami A. Lukašenką, tvora su Baltarusija laiku nepasirūpinom; teisingai visiems primindami apie galimą Rusijos agresiją, naikinome kariuomenės mobilizacines struktūras ir mažinome finansavimą krašto gynybai.

Visų veiklos sričių dabar neišnagrinėsi. Tačiau viena sritis ypač gerai iliustruoja valdančiosios daugumos bravūriškumą“ kalbant apie patriotizmą ir pagarbą žmonėms, kovojusiems už Lietuvą. Pensijos politiniams kaliniams ir tremtiniams – jos Lietuvoje kelis kartus mažesnės nei tokios pat pensijos Latvijoje ar Estijoje. Šiuo metu jos „ net“ 69 EUR per mėnesį...

Nejauku visą tai stebėti. Ar dar yra vilties išmintingai politikai? Pamėginkime atsakyti sau kiekvienas. Visai neseniai profesorius Alvydas Jokubaitis kalbėdamas apie procesus vakarų visuomenėje ir stumiamą Stambulo konvenciją rašė, kad „remiantis naujausia velnio strategija, turi nelikti abejonės dėl žmogaus galimybės būti vabalu“. Bet jeigu valdančioji dauguma yra kankinama šių problemų, ar ne todėl jai stinga jėgų spręsti šaliai iškylančius iššūkius ir rimtus klausimus? Juk kiek dėl to kyla problemų ir kiek laiko užima ir užims teisiškai sureguliuoti santykius tarp vyro ir moters, o jeigu bus 70-100 lyčių, kiek tuščio darbo turės Seimas. Tada liks laiko tik bravūrai!