Rimantas Jonas Dagys. Automobilių taršos mokestis yra tikrai neapgalvotas žingsnis

Taršos mažinimas ir gamtos išteklių išsaugojimas yra reikšmingas nūdienos iššūkis visam pasauliui ir mūsų šaliai. Privalome racionaliai ir protingai sutvarkyti tai, kas dėl neapdairios vartojimą, švaistymą ir aplinkos niokojimą skatinančios politikos padaryta mus supančiai gamtai, kuri žmogaus išgyvenimo, sveikatos ir gerovės pagrindas.

Džiaugiamės, kad politikai Lietuvoje didžioji dalis viso pasaulio valstybių pagaliau suprato į mūsų žemės ir gamtos išsaugojimo sau ir ateities kartoms svarbą, kad imasi praktinių veiksmų.

Krikščionių Sąjunga objektyviai ir jautriai vertina kylančius iššūkius ir ilgalaikes grėsmes mūsų gyvenimui, atsirandančias dėl aplaidžios ir neapdairios antropogeninės veiklos. Pastaruoju metu pasirodę Europos Komisijos dokumentai dėl Žiedinės ekonomikos ir Žaliojo kurso yra sveikintinas pagrindas ne tik refleksijoms apie kiekvieno mūsų pačių elgseną, bet ir kiekvienai šaliai renkantis priemones, galinčias veiksmingiausiai ir efektyviausiai pašalinti didėjančią oro, vandens ir dirvožemio taršą bei stabdyti nepageidaujamas tendencijas.

Priimant sprendimus reikalingas realus situacijos išmanymas ir adekvatus sąnaudų aplinkosaugai paskirstymas. Seimo daugumos pritarimu siūlomas Automobilių taršos mokestis yra tikrai neapgalvotas žingsnis.

Lietuvos žmonės, būdami darbštūs ir kūrybingi, nuo pat atkurtos nepriklausomybės pradžios sugebėjo sparčiai didinti šalies gerovę, nors ir gaudami dažnai neadekvačiai menką atlygį. Pagal 2020 m. išankstinius statistikos duomenis, Jungtinėje Karalystėje sukuriamas BVP vienam gyventojui sudarė apie 44154 €, Švedijoje – apie 54480 €, o Lietuvoje – jau apie 38817 €. Kitaip tariant, Lietuvoje sukuriamas BVP yra tik 13 proc. mažesnis negu JK ir 29 proc. mažesnis negu Švedijoje, tačiau atlygis už darbą dirbančiajam Lietuvoje, lyginant su minėtomis valstybėmis, yra mažesnis ne dešimtimis procentų, o kartais tai yra atitinkamai 3 ir 4 kartus mažesnis.

Taigi, neretai dominuojantis savanaudiškas verslo požiūris, kurį palaikė ir valstybės politika, labiausiai remiama Laisvos rinkos instituto šulų, nesudarė ir nesudaro daugumai darbščių Lietuvos žmonių realios galimybės naudotis naujausiais automobiliais, kuriuos eksploatuojant sunaudojama galimai mažiau energetinių išteklių. Lietuvos žmonės, būdami racionalaus proto, pasveria savo finansines galimybes ir nešvaisto savo sunkiai uždirbtų pinigų neadekvačiai brangioms transporto priemonėms, kurios gaminamos ne Lietuvoje, ir tuo pačiu neišveža savo sukaupto kapitalo į užsienį.
Lietuvos žmonės elgiasi teisingai ir pagal Europos žiedinės ekonomikos principus, kurie ragina neišmesti tinkamų naudoti daiktų, bet juos remontuoti ir toliau naudoti, nes tai leidžia veiksmingai sumažinti taršą ir tausoti ribotus gamtinius išteklius. Vartotojiškos politikos paskata yra išmesti gerai veikiantį daiktą ar automobilį, dažnai neįvertinus fakto, kad naujo automobilio sukūrimas yra labai taršus ir didina šilumos efektą sukeliančių dujų išmetimus į aplinką. Kita vertus, dalis sunkiau gyvenančių Lietuvos žmonių, nors ir norėtų naudotis galimai mažiausią poveikį aplinkai turinčiomis transporto priemonėmis, tačiau to padaryti neišgali.

Krikščionių Sąjunga pabrėžia, kad kiekvienas turime imtis veiksmų, mažinančių aplinkos taršą, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė, norėdama neimituoti, o tikrai skatinti tvaraus gyvenimo ir ūkinės veiklos elgseną, privalo parinkti tokias priemones, kurios nedidintų žmonių socialinės ir moralinės segregacijos ir kurios neatimtų iš jų galimybės tenkinti elementarių išgyvenimo ir gerovės palaikymo poreikių. Valdančiosios koalicijos brukamas papildomas taršos mokestis už Lietuvoje dirbančio ir mokesčius mokančio eilinio žmogaus turimą automobilį neatlaiko kritikos ir yra neadekvatus keliamiems siekiams – mažinti oro taršą transporto srityje. Brukamas naujas mokestis mažai ką turi bendro ir su Žaliojo kurso principu ir yra traktuotinas kaip vidutinės ir skurdžiau nei vidutinė Lietuvos gyventojų klasės gyvenančių žmonių skurdinimas, jiems užkraunant pagrindinę mokesčio naštą.

Mokestis, kurį norima įvesti nesusiejamas nuo realios automobilio taršos, kuri realybėje išsiskiria tik naudojant automobilį, o ne jį laikant garaže. Toks mokestis labiau atliepia lobistinius naujų automobilių gamintojų interesus, parodo siekį netinkamais būdais papildyti valstybės biudžetą ir nerodo realaus rūpesčio dėl aplinkos sąlygų gerinimo.

Krikščionių Sąjunga reikalauja Seimo valdančiosios daugumos neįvesti naujo Automobilių taršos mokesčio, o ypač tokių mokesčių, kurie skurdina didžiąją dalį Lietuvos gyventojų ir neturi jokios realios sąsajos su tvaraus ir gamtos išteklius tausojančio elgesio skatinimu. Lietuvos Respublikos Vyriausybė privalo racionaliai ir skaidriai naudoti jau turimus ir pasiskolintus bei iš gyventojų mokesčiais surenkamus finansinius išteklius, kad jie būtų tinkamai naudojami gamtos išteklius tausojančios politikos įgyvendinimui.