Vienas tokių yra dabar paskelbtas 800 milijonų eurų paketas sveikatos sistemai tobulinti. Deja, jį įgyvendinus pinigai bus išleisti likusios valstybinės medicinos įstaigų tinklo regionuose silpninimui.
Tai daroma pandemijos sąlygomis ir, neduok Dieve, panašių kitų prognozuojamų galimų iššūkių akivaizdoje, kai elementari išmintis reikalauja stiprinti medicinos įstaigų infrastruktūrą. Jau dabar akivaizdu, kad labiau išplitus infekcijai, smarkiai nukenčia kitų būtinų paslaugų teikimas Vilniaus bei Kauno sveikatos centruose.
Deja, paskelbtos reformos pasekoje iš esmės medicininės paslaugos koncentruojamos Vilniuje ir Kaune, regionams, visoms kitoms Lietuvos savivaldybėms paliekant tik simbolines funkcijas atliekančias ligonines – be skubios būtinosios pagalbos skyrių, be specialistų ir taip iš esmės sumažinant kokybiškų sveikatos paslaugų prieinamumą gyventojams. Panašiu keliu nuėję latviai dabar sunkiai tvarkosi su pandemija.
Valdantieji, prisidengdami noru įsisavinti reklamuojamus 800 mln. Eur, ruošiasi juos panaudoti ne regioninių daugiaprofilinių ligoninių materialinės bazės, diagnostinės įrangos, naujausių gydymo metodų įdiegimui, specialistų, vidurinio ir jaunesnio medicinos personalo stiprinimui, o atvirkščiai – susiploninimui ar net sunaikinimui. Remdamiesi SAM ministro pažadais, dalis valdžiai lojalių savivaldybių Tarybų bei merų pasirašinėja tų rajonų gydymo įstaigoms nenaudingas dvigubo pavaldumo sutartis. Iš esmės pinigus valdys ministerija, o atsakomybė už rezultatus teks vietinėms Taryboms, kaip įstaigų steigėjams. Yra reali grėsmė, kad pinigai bus išleisti ne Lietuvos specialistų ruošimui, o pritraukimui už mažus atlygimus dirbančių specialistų iš trečiųjų šalių, tuo pačiu savus piliečius verčiant emigruoti.
Dabartinė valdančioji dauguma tęsia ankstesnės Vyriausybės norėtus įgyvendinti ir visuomenės kritikos susilaukusius projektus. Tie patys SAM, VLK „ekspertai“ savo siekius grindžia tik noru įgyvendinti ES teikiamą finansavimą – „Ar jums nereikia pinigų?“ yra svariausias jų „argumentas“. Jie nutyli, kad ES sveikatos srityje nieko mums primesti negali, mes patys, suderinę su ES komisija, nusprendžiame, ką norime daryti. ES nustato tik bendrąsias kryptis, kuriose tikrai neparašyta, kad reikia uždaryti kurio nors rajono gydymo įstaigą. Ne pirmas kartas, kai Lietuva po programų ES patvirtinimo tikslina savo paramos ES įsisavinimą įgyvendinančias suderinimo programas.
KRIKŠČIONIŲ SĄJUNGA reikalauja, kad ES lėšų panaudojimo planai būtų viešai paskelbti, realiai, o ne formaliai aptarti, apsvarstyti, išdiskutuoti su visa medikų bendruomene, pacientų organizacijomis, visuomenės suinteresuotomis grupėmis bei pataisyti.