Kadangi esu kilęs iš tos pačios Masiulių giminės, kaip ir p. Karolina Masiulytė, noriu pasakyti, kad Vinokuro teiginiai apie K. Masiulytės tėvą yra visiškas melas. Siūlau perskaityti K. Masiulytės atsiliepimą apie šį straipsnį. Jos tėvas kariavo su naciais, beje, ir dėl to, kad gelbėtų A. Vinokuro tautiečius. Labai kontroversiški A. Vinokuro teiginiai apie straipsnyje minimą Masiulį. Atrodo, kad nusikaltimas būti prieškarinės Lietuvos ministru ir dar tautininku. Tai rodo autoriaus sovietinį mąstymą. Manau, kad J. Masiuliui, buvusiam ministrui, pasisekė – jeigu nebūtų pasitraukęs, KGB būtų jį „likvidavusi“.
K. Masiulytė, grįžusi gyventi į Lietuvą, aktyviai dalyvauja kultūriniame gyvenime, atgaivino senelio J. Masiulio knygyną Panevėžyje, skleidžia prancūzų kultūrą režisuodama spektaklius, išvertė K. Donelaičio poemą „Metai“ į prancūzų kalbą... Už šiuos nuopelnus ji buvo apdovanota Prancūzijos garbės legiono ordinu.
Netikslinga toliau nagrinėti A. Vinokuro mintis, nes tolesni jo pamąstymai yra nesąmonių kratinys apie ura (skolinys iš rusų kalbos) patriotus.
A. Vinokuras įvardija save kaip kovotoją už laisvę ir saviraiškos laisvę, nukentėjusius nuo KGB sovietų laikais, puola K. Masiulytę, kaip KGB tardytojas, nuo kurio pats nukentėjo.
Ar Lietuvoje Vinokurai jau gali turėti savo nuomonę, o kiti, daugiau išmanantys apie meną (K. Masiulytė yra baigusi Paryžiaus menų akademiją), neturi teisės išsakyti savo nuomonę. Jūsų dėka ši istorija jau apaugo mitais apie K. Masiulytę. Man A. Vinokuro straipsnis labai primena garsiuosius sovietinius laikraščius „Pravda“ ir „Tiesa“, kai po kokio partinio aktyvisto straipsnio prasidėdavo žmogaus naikinimas.
Tikėjausi po poros dienų perskaityti bent atsiprašymą dėl straipsnio autoriaus pateiktos tikrovę neatitinkančios informacijos, bet. Deja, tai nepriimta laisvoje Lietuvoje. Laukti, kad A. Vinokuras atsiprašys už išpiltą pamazgų kibirą ant K. Masiulytės yra beprasmiška. Who is who in Lithuania?
J. Masiulis ir J. Miltinis buvo jaunystės draugai, kurie draugavo iki gyvenimo pabaigos. Įdomu, ką jie pasakytų apie šią istoriją. Tikriausiai, tai, ką pasakė K. Masiulytė – „Baisu“.