Nepaisant to, partijoje savo veiklą tęsia radikalai. Jų veiksmai, ypač tautinių mažumų politikos atžvilgiu, rodo, kad TS-LKD turi dar daug neatliktų namų darbų. O gal konservatoriai visai ir nenori jų atlikti?
Prisiminkime visai netolimą praeitį. 2008–2012 m. konservatorių vadovaujama Vyriausybė likvidavo Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą prie Vyriausybės bei su tuometinių koalicijos partnerių liberalų ir jų deleguoto švietimo ministro pagalba, nenustatant pereinamojo laikotarpio, suvienodino lietuvių ir tautinių mažumų mokyklose laikomą lietuvių kalbos brandos egzaminą. Tai iššaukė didelį Lietuvos tautinių mažumų bendruomenių nepasitenkinimą. Ir tai tapo viena iš priežasčių, leidusių Valdemaro Tomaševskio vadovaujamai Lenkų rinkimų akcijai – Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) konflikto metu mobilizuoti tautinių mažumų balsus ir patekti į Seimą bei pirmą kartą istorijoje turėti savo frakciją.
Nors šiuo metu buvęs premjeras Andrius Kubilius sako, kad yra pakeitęs savo požiūrį, o jaunasis konservatorių lyderis visuomenei bando pristatyti visai kitokį TS-LKD įvaizdį, partijos radikalai veikia labai aktyviai. Neseniai parlamentarai, TS-LKD frakcijos nariai, Audronius Ažubalis, Agnė Bilotaitė ir Laurynas Kasčiūnas parengė Švietimo įstatymo pataisas. Konservatoriai siūlo, kad tautinių mažumų mokyklose ne mažiau kaip 60 proc. pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos būtų vykdoma lietuvių kalba. Pakeitimų siūlytojai teigia, kad priėmus šiuos pakeitimus, tautinių mažumų mokyklas lankantys vaikai geriau mokės lietuvių kalbą ir dėl to bus labiau pilietiški bei ateityje paklausūs darbo rinkoje. Jie čia rimtai???
Visų pirma, geresnis lietuvių kalbos įsisavinimas priklauso nuo bendros švietimo kokybės,
t. y. nuo švietimo programos, mokyklose dirbančių specialistų, turimų vadovėlių ir pan. Šiuo metu matomas skirtumas tarp lietuvių ir tautinių mažumų mokyklų mokinių didžiąja dalimi yra jau minėtos konservatorių vyriausybės įvykdytos švietimo reformos pasekmė. Teisingai pastebi tiklaraštininkas Aleksander Radčenko: A. Ažubaliui, A. Bilotaitei ir L. Kasčiūnui rūpi visai ne vaikų gerovė, o rinkėjų balsai. Siekdami didesnio žinomumo ir labiau tautiškai nusiteikusio dešiniojo elektorato mobilizavimo, konservatoriai sąmoningai kursto aistras ir tuo pačiu tiesia pagalbos ranką šiuo metu skandaluose besimurkdančiai LLRA-KŠS. Žinoma, yra ir kitas motyvas, kur kas žemiškesnis: mobilizuoti ir aktyvuoti savo rėmėjus partijos viduje – partija spręs, kaip atrodys kandidatų į Europos Parlamentą sąrašas.
Taip pat sunkiai paaiškinama yra tai, kad konservatoriai geresnį lietuvių kalbos mokėjimą sieja su stipresniu pilietiškumu. Kalbant šia tema, manau, kad visuomenės skaldymas tautiniu pagrindu ir asmens teisių bei laisvių ribojimas nutolina mus nuo stiprios pilietinės visuomenės. Tačiau radikalams tai visai nerūpi. Jie yra ne kartą kalbėję apie tautinės valstybės kūrimą. Bet ar to tikrai reikia Lietuvai? Situaciją puikiai atspindi įvykis, kai du jaunuoliai, šaukdami „Lietuva lietuviams!“, Vilniuje sumušė ekvadorietį. Vėliau paaiškėjo, kad vienas iš užpuolikų yra lenkų tautybės.
L. Kasčiūno radikalumas nuostabos nekelia. Jaunystėje politikas patirties sėmėsi pas patį Mindaugą Murzą ir jo fašistinės organizacijos narius. Pernai L. Kasčiūnas puolė ginti su nacistine Vokietija ir jos karine žvalgyba ryšius palaikiusį Kazį Škirpą. Derėtų paminėti, kad A. Ažubalis ir L. Kasčiūnas aktyviai bendradarbiauja su gan radikalias pažiūras deklaruojančiu sambūriu „Pro Patria“, kurį ne kartą sukritikavo konservatorių patriarchas profesorius Vytautas Landsbergis. Prieš porą metų, komentuodamas „Pro Patria“ veiklą, patriarchas priminė garsųjį filmą „Paprastasis fašizmas“.
Maža to, L. Kasčiūnas šių metų žiemą į Lietuvą pakvietė Vokietijos ultradešiniuosius – partijos „Alternatyva Vokietijai“ parlamentarus. G. Landsbergis tada pareiškė, kad tokie veiksmai prasilenkia su TS-LKD vertybėmis ir politine linija. L. Kasčiūnas buvo priverstas kvietimą atšaukti.
Akivaizdu, kad A. Ažubalio, L. Kasčiūno ir jiems talkinančių politinių bendražygių pozicija skiriasi nuo konservatorių partijos deklaruojamos pozicijos. Tai patvirtina ir pastarųjų dienų įvykiai. L. Kasčiūnas ir A. Ažubalis pateikė siūlymą kadaise veikusią Lietuvos komunistų partiją (LKP) pripažinti nusikalstama organizacija. Tokią poziciją sukritikavo G. Landsbergis, kuris pareiškė, kad šiuo metu tai būtų visuomenės skaldymas. Konservatorių lyderis pabrėžė, kad tokio siūlymo partija nepalaiko, o A. Ažubalis ir L. Kasčiūnas traukia seną idėją, siekdami atkreipti į save dėmesį.
Nors L. Kasčiūno narystė partijoje, paviešinus informaciją apie jo ryšius su koncerno „MG Baltic“ viršūnėlėmis, suspenduota, tai jam netrukdo būti konservatorių frakcijos Seime nariu ir kalbėti jų vardu. Regis, poveikio nedaro ir tas faktas, kad L. Kaščiūnas Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) yra paliudijęs, kad bandė daryti poveikį Seimo narei Irenai Degutienei, balsuojant dėl greitųjų kreditų įstatymo, tą pripažino ir pati parlamento narė.
Taigi, partijoje veikiančių radikalų veiksmai rodo, kad šiuo klausimu konservatoriai turi dar daug neatliktų namų darbų. Vis tik partijos tylėjimas ir pasyvumas rodo, kad niekas ir nesiruošia jų atlikti. Nors ir TS-LKD garbės pirmininkas V. Landsbergis, ir pirmininkas G. Landsbergis radikalus kritikuoja, jokių rimtesnių veiksmų jų atžvilgiu konservatoriai nesiima. Kalbos lieka kalbomis, o radikalai toliau, bandydami sau susikrauti politinius dividendus, skaldo ir gąsdina Lietuvos visuomenę bei sudaro galimybes mobilizuotis tokioms politinėms jėgoms kaip V. Tomaševskio partija.
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.