Robertas Šarknickas. Čiurlionio ,,Fortepijoninės muzikos vasaros“ pasakai Druskininkuose gali būti pabaiga

Seime ir Vyriausybėje dažnai mėgstama pabrėžti meilę ir dėmesį lietuviškoms vertybėms bei tradicijoms. Visgi gaila, kad dažnai šie žodžiai tik ir lieka žodžiais, o atėjus laikui, kuomet reikia imtis veiksmų, yra nueinama priešinga kryptimi.

M. K. Čiurlionis – su Lietuva neatsiejama asmenybė, palikusi gilų pėdsaką lietuviško meno ir muzikos istorijoje. Viena šių tradicijų – muzikos festivalis „Fortepijoninės muzikos vasara“. Druskininkuose įsikūrusiame M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje kiekvieną vasarą nuo Joninių iki rugsėjo pirmosios dienos, kiekvienos savaitės trečiadienį ir šeštadienį, skamba fortepijono garsai. Tai dar prieš 120 metų M. K. Čiurlioniui gimusi unikali muzikavimo tradicija – sėdint sode po obelimis klausytis fortepijono muzikos, sklindančios pro atvertą svetainės langą. Kadais šeimynykščiai ir kaimynai klausydavosi Čiurlionio improvizacijų, o dabar, kai M. K. Čiurlionio jau nebėra, žymiausi Lietuvos pianistai M. K. Čiurlionio pianistų konkurso laureatai tęsia ir puoselėja šią unikalią tradiciją.

Visgi, panašu, kad šiai unikaliai tradicijai gali ateiti galas. Šiemet Kultūros taryba pirmą kartą istorijoje festivaliui neskyrė nė euro. Motyvų, kaip visada pateikiama nėra. Tai jau antras kartas kai dabartinės sudėties Kultūros taryba tiesiog naikina lietuviškuosius tradicinius festivalius. Dar 2021 metais kilo skandalas, kuomet Kultūros taryba finansavimo neskyrė ir kitam žymiam festivaliui „Skamba skamba kankliai“, kurio programos meno vadovė ir veidas buvo a. a. Zita Kelmickaitė. Kiek dar ilgai Kultūros taryba naikins lietuviškąsias tradicijas?

Ironiška, bet finansavimas M. K. Čiurlionio muzikos festivaliui „Fortepijoninės muzikos vasara“ neskirtas praktiškai M. K. Čiurlionio metinių išvakarėse – 2025 m. minėsime 150-ąsias M. K. Čiurlionio gimimo metines.

Jau ne viename savo pareiškime skirtingomis temomis sakiau, kad mes patys naikiname savo identitetą. Šiandien Seimo salę jau pasiekė ir diakritinių ženklų rašyboje įteisinimo projektas, Kultūros taryba masiškai stabdo finansavimą Lietuvos folkloriniam ir tradiciniam muzikos pasauliui. Kas toliau? Kur link judame? Būtina šią destrukcinę politiką užbaigti tuojau pat.

Šiuo pranešimu viešai kreipiuosi į Kultūros tarybą, prašydamas ir net reikalaudamas pateikti išsamius motyvus ir argumentus, kodėl buvo atmesta paraiška finansavimui gauti. Kultūros taryba, kaip visuomet pateikia tik ekspertų vertinimo balus, tačiau ekspertų motyvai bei pačių ekspertų sąrašas – laikomas po devyniais užraktais. Iš viešai prieinamos informacijos galiu pasakyti, kad labai stebina, kaip 120 metų gyvuojanti „Fortepijoninės muzikos vasara“ festivalio tradicija paraiškos vertinimo skiltyje „Svarba kultūros ir meno srities raidai“ gali būti verta tik kiek virš 50% galimo balo. Tradicija, kuri ir suformavo Lietuvos kultūros raidą, anot ekspertų, yra pati visiškai neverta kultūros istorijos raidos.

Kaip nurodė festivalio rengėjas ir M. K. Čiurlionio proanūkis Rokas Zubovas – festivalis šiuo metu yra ant katastrofos ribos. Todėl reikalauju Kultūros tarybos viešai paaiškinti situaciją, kaip šitiek metų teiktas finansavimas šiais metais buvo netikėtai nutrauktas ir kas pasikeitė, kad šiemet „ekspertams“ pasirodė, kad festivalis tapo nebevertas finansavimo.