Robertas Šarknickas. Gal baudas reiktų skirti baudų skyrėjams?

Lietuva senokai nematė tokio snygio, smagu vaikams, gamtai, bet ne visada būna smagu skubantiems į darbus žmonėms, vairuotojams, senjorams ar greitajai pagalbai ir pan., ypač, kai nebūna nuvalyti keliai, šaligatviai. Neseniai gerai pasnigus Lietuvoje seniūnai pradėjo prašyti protestuojančių prieš Žemės ūkio ministerijos vykdomą biurokratinę politiką ūkininkų valyti rajoninius kelius, taip norėdami padėti gyventojams, išvengiant avarinių situacijų ir pan. Bet kur būta, kur nebūta, iš visų kampų išlindo biurokratiniai bauduotojai. Na, suprantu, turi vykdyti įstatymus, bet ar kategoriškumas turi būti, kai krinta, susižaloja žmonės? Gal gali būti šioje situacijoje nuolankumas, supratimas, galų gale užuojauta? Atrodo, kad ne, tik ne pas mus Lietuvoje.

Atsiprašau, baudų skirstytojai, bet būsiu ūkininkų ir gyventojų su kastuvais miestuose, daugiabučių kiemuose, kurie taip pat padeda jums nuvalyti kelius ne už pinigus, o už saugumą sau ir žmonėms, pusėje. Vien per šiuos metus įvairiuose Lietuvos miestuose bei miesteliuose paslydo ir buvo sužalotas ne vienas šimtas žmonių, ligoninių priėmimo skyriai vos spėjo suktis. Dėl trūkstamos valymo technikos, kurios paprastai turi būti daugiau – bet ne, reikia daugiau uždirbti, bala nematė tų gyventojų kaulų lūžių ar net mirties, kuri įvyko Ignalinos mieste, kai griuvo gyventojas, lūžo kaulas, o kraujavimo nesugebėta sustabdyti ir žmogus iškeliavo anapilin palikdamas šeimą. Lygioje vietoje, absurdiška mirtis. Liūdniau ir būti negali, užuojauta šeimai, giminei.

Teko viešėti Latvijoje tris dienas, buvau apgyvendintas kaimiškoje vietovėje. Ten prieš penkerius metus gyventojai taip pat keikė vietinę miesto valdžią dėl nuolatinio vėlavimo nuvalyti sniegą nuo kelių. Neapsikentę žmonės išvažiavo iš garažų su savo technika ir tvarkingai išsivalė kelius, žmonės patenkinti liko, nė vieno sužaloto, jokios avarijos.

Tuo istorija nesibaigė. Visa tai užfiksavo vienas vietinis politikas valdininkas iš Ciesiaus krašto. Pasiūlė valdžiai tartis su ūkininkais ir miestelių sunkiosios technikos vairuotojais. Tiesa, sukvietė gatvių gyventojus, ypač iš tų gatvių, kur mažiausiai buvo valomi keliukai, keliai. Štai, imkime ir susitarkime su ūkininkais, tik reikia, kad jūs dalį pinigų prisidėtumėte, o kita dalis būtų savivaldybės – mano žiniomis, savivaldybė prisidėjo apie 70 proc. Žmonės ilgai nesvarstė, tai bendras visų reikalas, sveikata ir laikas, o ir kuro sąnaudos nelaukiant užpustytame sniege susitaupo, taigi ši socialinė politika visiems pasiteisino.

Deja, toks lietuvių ūkininkų geranoriškumas gyventojams biurokratams nepatiko, girdi, žemdirbiams pagrasinta net netekti Europos Sąjungos paramos. Čia tik pas mus, Lietuvoje, tokie stebuklai gali vykti, tik pas mus – bausti, pasigailėti – negalima. Kiek dar mūsų bėgs iš Lietuvos dėl tokios labai nekultūringos pažiūros vienų į kitus? Per sausio 13-tąją, vasario 16-tąją, Kovo 11-tąją tamstos politikai, kolegos kalba labai gražius žodžius, kaip reikia mylėti, saugoti tėvynę. Atsiprašau, bet kartais atrodo, kad visa tai jūs meluojate žmonėms, tai kažkoks farsas. Nustokite vieną karta bausti už pagalbą žmonėms. Nors ką čia kalbėti, kai nuteistieji gali Seime dirbti, o darbštūs žmonės už kelių valymą gali būti nubausti.

Noriu padėkoti žemdirbiams ir gyventojams su kastuvais daugiabučių kiemuose už pagalbą sau ir kaimynams, tai jūs esate ta gražioji Lietuva, kurioje žmogus yra svarbus. Kartais tikrai pagalvoji, ar tik ne laikas imti bausti baudėjus, kurie baudžia, kad tik baustų.