Tai tik šaržas, bet jis yra akivaizdus įvairiems įsivaizdavimams, kas vyksta Vyriausybėje už devynių spynų. Akivaizdu, kad visas liberalusis Vyriausybės kabinetas yra chaose, pasimetęs. Pasekmė – ne patirtis, nėra patirties, net požiūrio į tvirtas Lietuvos pamatines vertybes: lietuvių kalba darkoma, tradicijos naikinamos, Lietuvos asmenybės žeminamos, atmintis naikinama. Turbūt valdžiai patogiau yra griauti mokinių sveikatas atlaisvinant narkotikų vartojimą.
Kai tokie dalykai vyksta mūsų valstybėje, tada kyla klausimas: ar nereiktų Vyriausybei laikyti tarpinių Konstitucijos egzaminų? Manau, reikia, paskaitykite, prašau, ką rašo mokiniai ir kodėl jie nenori gyventi Lietuvoje, nes jų svajonės marinamos mūsų namuose – Tėvynėje. Prie savo pranešimo įkėliau kelių mokinių kreipimąsi į mane, tai tik keli laiškai iš šimtų.
VIENUOLIKTOKĖ iš Alytaus Jotvingio gimnazijos:
Tikriausiai dauguma vienuoliktokų man pritartų, kad pernai išgirdę apie tarpinius egzaminus buvome pasipiktinę, nes tikėjomės poilsio po PUPP ir ramių mokslo metų prieš dvyliktos klasės egzaminus. Mes buvome greit nuraminti, jog tai tik geriau, jog tai sumažins stresą ir bus lengviau dvyliktoje klasėje, bet deja, tai buvo melas, kuris yra toli nuo realybės.
Dauguma dvyliktokų yra ramūs išsilaikę pusę savo egzaminų, kuriems yra puikiai paruošiami. Tuo tarpu mes turime atnaujintas programos, pagal kurias mokytojai nėrėsi iš kailio, nes nežino, kaip mums pateikti informacija, nes vadovėliuose to nėra.
Tarpiniai egzaminai sumažinti stresui? Jie mus veikia atvirkščiai. Mums liepiama vos prabudus sėstis prie kompiuterių ir spręsti užduotis, kurių klausimai net nėra suvokiami, ir nesuprantame, ko mūsų klausia, taip pat buvo užduočių, kurias matėme pirmą kartą gyvenime. Laiko skiriama nedaug, daug jo prarandama nes sistema užstringa, net nekalbu apie tai, kad po visko turime eiti į pamokas ir, jei paduodamas kontrolinis, privalome rašyti. Egzaminų tvarkaraštis tragiškas, jie eina vienas po kito, dauguma mūsų tokią prabangą kaip miegas esame pamiršę, nes turime ruoštis ir visiems atsiskaitymams mokyklos, ir egzaminams, taip pat yra atostogos atimamos, per jas turėsime kalbėjimo egzaminą laikyti.
Visa tai labai vargina, žlugdo morališkai, ištisai jaučiama įtampa, juk mes irgi žmonės, nesame robotai. Mano manymu, nėra normalu septyniolikos, aštuoniolikos metų moksleiviui prieš egzaminą gerti raminamuosius, o po jo išeiti iš kabineto visam perbalusiam ir drebančiam bei matyti kitus bendraamžius verkiančius. Ar čia toks tarpinių egzaminų tikslas?
DEVINTOKAS iš Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos:
Mokausi devintoje klasėje, aš ir visi devintokai jaudinamės dėl kitų metų dešimtos klasės egzaminų. Tiek mokytojai, tiek mokiniai nežino, kiek taškų reiks ar kokios užduotys bus, kad praeitume iki 11-os klasės. Sunku patikėti, kad galiu nesulaukti 12 klasės, kurios laukiau 9 metus. Visos sunkios pastangos nueis šuniui ant uodegos. Taip pat naujos programos irgi išvedė mokytojus iš proto. Vadovėlių neturim. Matematikos mokinamės iš el. vadovėlių, temų išeiti reikia labai daug, o laiko labai mažai, nejaugi mums reikia mokintis per naktis ir savaitgalius leisti prie formulių? Lietuvių kalbos pamokose vadovėlių taip pat neturime, mokytoja pati spausdina vadovėlį mokiniams, o jų klasėje nemažai! Gauname kūrinius, kuriuos vos spėjo išeiti dabartiniai 11-okai. Krūvis padidėjo nežmogiškai. Mes esame žmonės kurie turi mokytis niekur neskubėdami ar rizikuodami savo svajonėmis.
Dėkoju šiems mokiniams už drąsą kalbėti ne tik savo, bet ir kitų gimnazistų vardu.