Ko gero, taip ir yra, kad nė motais – tai reikėjo suprasti nuo pirmų nekultūringų jo valdymo metų. Ministrą nuolat lydi skandalai: pradedant baldų kabinetui pirkimu per draugus, baigiant čekiukų skandalu. Ministras bene daugiausiai buvo išnaudojęs – 35 tūkst. eurų. Gražų ir kultūringą pavyzdį parodė S. Kairio kolegės iš Vyriausybės: finansų ministrė G. Skaistė grąžino pinigus Kauno savivaldybei, net (dabar jau buvusi) švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė atsistatydino. Tačiau tik ne aukščiausios moralės reikalaujančios – Kultūros – ministerijos vadovas.
Susikaupusi kultūros ministro skandalų virtinė rodo, kad jis jau anksčiau turėjo užleisti vietą savo kolegoms ir atsiprašyti tautos, kultūros bendruomenės. Tačiau nei atsiprašymo, nei pasitraukimo nėra. Nepamenu nė vieno buvusio kultūros ministro, kuris būtų taip pasielgęs, tvirtai įsikabinęs į kėdę, ir abejoju, kad būtų taip pasielgęs kaip dabartinis. Su pagarba Kultūros ministerijos darbuotojams, administracijai, tačiau Kultūros ministerijos vadovybėje kultūros nebeliko.
Šiuos mano pastebėjimus kultūros ministrui užgožė šiandien Lietuvą apskriejusi žinia dėl iš motinos pagrobtos vienų metų mergaitės. Pagrobimą įvykdė tėvas, kuris gumine valtimi ramiai perplaukė į Kaliningrado pusę.
Šis vaiko pagrobimas parodė sienos saugumo spragas. Dabar vaiko grąžinimas į Lietuvą iš Rusijos prilygtų nebent taikos grįžimui Europoje – sunkiai tikėtina, vykstant karui Ukrainoje ir žinant Rusijos valdžios nuožmų požiūrį į Lietuvą.
Taigi, kas kaltas, jei vaikas niekada nebepamatys mamos, gerb. Vyriausybe?
Nuomonė
Šioje publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo Delfi redakcijos pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.