Sukūrus stiprų informacinį e. sveikatos branduolį iš esmės pasikeis sveikatos paslaugos, o jos naudą pajus kiekvienas pilietis. Įgyvendinus projektą, bus įmanoma susisiekti su sveikatos specialistu neišeinant iš namų ir gauti konsultacijas nuotoliniu būdu, prasitęsti ar gauti receptą reikalingiems vaistams, stebėti savo sveikatos istoriją realiu laiku. Praktiškai sumažės popierizmo, t.y. kanceliarinio darbo, todėl daugiau laiko bus skiriama pacientų gydymui ir konsultavimui. Be to, bus sudarytos sąlygos aktualios informacijos mainams tarp sveikatos įstaigų, įdiegtas e. receptas, įkurta centrinė tyrimų vaizdų saugykla, sumažinanti tyrimų dubliavimą. Ypač svarbu tai, kad sveikatos sistema taps daug skaidresnė ir patikimesnė.
Aišku, visuomenėje dar girdime nusiskundimų apie išeikvotas lėšas, nusivylimą panašiais e. projektais, kurie nesuteikia greito rezultato. Vis dėlto negalime vien piktintis – jei visuomenė nori pokyčių, jiems turi būti pasirengta ir pritarta. Lietuvos elektroninės sveikatos sistemos projektas (e. sveikata) yra itin sudėtingas, todėl negali būti sėkmingai sukurtas per dieną. Projekto įgyvendinimui reikia finansavimo ir laiko. Šiuo metu jau yra parengta bei patvirtinta e. sveikatos teisinė bazė, jos architektūra, todėl projektas turėtų pradėti funkcionuoti po kelerių metų. Deja, e. sveikatos laukia dar ne vienas iššūkis.
Norint visiškai realizuoti e. sveikatos sistemą, reikia ir visuomenės, ir valstybės institucijų palaikymo. Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) yra priversta daugiau jėgų skirti ne šio projekto įgyvendinimui, o įtikinėjimams, kuo e. sveikatos projektas yra naudingas kiekvienam. Viena iš pagrindinių kliūčių vykdant projektą yra bendradarbiavimo trūkumas – nė viena institucija neapsiima priimti lemiamų sprendimų. Valstybinė ligonių kasa nesuinteresuota diegti naujovių. Maža to, juntamas pasipriešinimas planuojamoms permainoms, nes e. sveikata suteiks daugiau skaidrumo bei viešumo dabartinei sveikatos sistemai.
Vienas iš didžiausių iššūkių ateityje yra e. sveikatos sistemos palaikymas. Didžiąją dalį lėšų, numatytų projekto įgyvendinimui, skiria ES struktūriniai fondai, tačiau palaikymo išlaidomis nėra deramai pasirūpinta. Kyla klausimas – o kas išlaikys e. sveikatos informacines sistemas vėliau? SAM siūlo numatyti simbolinį priedą prie paslaugų įkainių, pavyzdžiui vieno cento mokestį nuo kiekvieno paciento, kurio pakaktų informacinių sistemų palaikymui. Šis mokestis medicinos įstaigų būtų automatiškai pervedamas e. sveikatos sistemą valdančiam Registrų centrui. Pritarus tokiam siūlymui, būtų garantuotas projekto tęstinumas. Deja, įstatymai, liečiantys ne vieną suinteresuotą pusę, yra sunkiai koreguojami ir tam reikia itin stiprios politinės valios.
Nepaisant sunkumų, e. sveikata skinasi kelią ir jau dabar yra nemažai nuveikta. Yra sukurtos didžiųjų gydymo įstaigų – Santariškių klinikų, Kauno klinikų ir Klaipėdos universitetinės ligoninės – veikiančios informacinės sistemos. Internetine registracija šiuo metu naudojasi jau daugiau nei 40 proc. šalies gyventojų. Taip pat pateikti trys dideli valstybiniai investiciniai projektai: visų sistemų centrinės arba apjungiančiosios dalies, e. recepto ir vaizdų apsikeitimo. Vykdomi ir keli dideli regioniniai projektai, kurie vysto gydymo įstaigų informacines sistemas, sujungiant jas regioniniu pagrindu. Visiems šiems projektams, išskyrus kai kuriuos regioninius, skirtas finansavimas, netrukus prasidės paraiškų teikimas ir konkursų organizavimas.