Vilniečius šokiravo faktas, kad savivaldybės įmonės direktoriui Aidui Ignatavičiui buvo išmokėta 5 mėnesių atlyginimo dydžio premija, t.y. 27,5 tūkst. eurų priedas už parodytus rezultatus bei pasirašyta „Vilniaus vandenų“ veiklos viešinimo sutartis su įmone „Via Media“ už beveik 200 tūkst. eurų. „Vilniaus vandenų“ vadovybė taip save apdovanojo, neva, už viršytus valdybos iškeltus tikslus, padidintą įmonės pelningumą, įgyvendintą restruktūrizavimą, sumažintus įmonės veiklos kaštus.
Dėl padidinto įmonės efektyvumo galima diskutuoti, nes to efektyvumo požymių vilniečiai norėtų ir savo sąskaitose. Jeigu įmonė dirba pelningai, tai gyventojų lūkestis – mažėjančios vandens kainos, tiesa?
27,5 tūkstančių eurų premijos skyrimą „Vilniaus vandenų“ vadovui A. Ignatavičiui galėtų įvertinti ir atitinkamos institucijos. Akivaizdu, jog toks sprendimas prasilenkia su liberalų deklaruotu „sveiku protu“, turint omenyje ir tai, jog „Vilniaus vandenų“ vadovas kiekvieną mėnesį ir taip gauna 5,5 tūkstančių eurų „į rankas“. O tai yra beveik 8 kartus daugiau nei šalies vidutinis atlyginimas, beje, pažeidžiantis ir Vyriausybės, ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytą tvarką.
Dalies Vilniaus m. savivaldybės tarybos narių teigimu, „Vilniaus vandenų“ įmonės valdyba, patvirtinusi šią neadekvataus dydžio premiją, buvo šališka. Be to, anot žiniasklaidoje pateikiamos medžiagos, dalis valdybos narių yra tiesiogiai susiję su A. Ignatavičiumi, praeityje kartu dirbę bankininkystės sektoriuje. Įvertinus dar ir faktą, kad A. Ignatavičius į vadovaujančias pareigas skirdavo buvusius bendradarbius, galima daryti prielaidą, jog taip jie galėjo atsidėkoti savo „geradariui“, padėjusiam lipti karjeros laiptais, tik kitoje srityje.
Reikėtų paminėti ir faktą, kad „Vilniaus vandenų“ stebėtojų taryba svarstė šį skandalingą “Vilniaus vandenų“ valdybos sprendimą. Nepaisant to, kad tokio dydžio premijavimas akivaizdžiai viršija Vyriausybės nustatytų algų ir premijų dydžius, vis dėlto „už premijos atšaukimą“ buvo tik du iš septynių Stebėtojų tarybos narių - tarybos pirmininkė socialdemokratė Auksė Kontrimienė ir tarybos narys Liutauras Poškus. Liberalai, susivieniję su konservatoriais, balsavo už „kosminę“ premiją. Priimdami sprendimus liberalai su konservatoriais prisiima ir atsakomybę už tai, kam leidžiami vilniečių pinigai ir kieno rankose jie atsiduria.
Be šio skandalingo premijavimo, „Vilniaus vandenys“ pasirašė viešinimo paslaugų sutartį su viena komunikacijos agentūra, sandoris kainavo beveik 200 tūkst. eurų. Vilniečiai, mokėdami už vandenį, pasirodo, sumoka ir už to vandens bei jį tiekiančios įmonės reklamą. Gerbiamieji, koks šių išlaidų tikslas?
„Vilniaus vandenys“ skelbiasi sumažinę savo išlaidas, o pajamų gaunantys vis daugiau. Tai gal jas vertėtų nukreipti vandens tiekimo ir paslaugų kokybės projektų įgyvendinimui? Juk dalis ne tik viso Vilniaus regiono, bet ir sostinės žmonių vis dar naudojasi šulinių vandeniu. XXI–asis amžius vienoje iš Europos Sąjungos sostinių!
Bet labiausiai liūdina, kad tokie įtartini, ne vilniečių naudai priimami sprendimai vyksta čia pat, Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus akyse. Savo rinkiminės kampanijos metu deklaravęs skaidrumą, atvirumą bei sąžiningus sprendimus, šioje istorijoje meras nemato reikalo įsikišti. Gal „Vilniaus vandenys“ jau nebe savivaldybės įmonė?
Matyt, pagal liberalus laisvosios rinkos dėsniai galioja ir viešojo sektoriaus, atvirai švaistančio mokesčių mokėtojų pinigus, įmonei.
Mere, kur tas taip garsiai Jūsų skambėjęs skaidrumo siekis savivaldybėje, o ypač jos kontroliuojamose įmonėse? Ar vilniečiai gali pasitikėti meru, kuris leidžia vykti tokiems procesams? Kuo toliau, tuo labiau matyti, kad Lietuvos Respublikos Liberalų Sąjūdis nesilaiko rinkimų pažadų savo rinkėjams bei toliau savivaldybės įmonėse proteguoja savo narius ir užmerkia akis skandalingų sprendimų atveju.
Tik bandau įsivaizduoti, jeigu liberalų mero vietoje būtų socialdemokratas. Neabejotinai, būtų paskelbta „pasaulio pabaiga“. Bet juk čia liberalai - jiems viskas galima. Netgi apie didžiausią Lietuvos politinės korupcijos bylą, pažiūrėkit, iš aukščiausių šalies vadovų bokštų – tyla!